|
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| logotipas = [[Vaizdas:LSMU MA herbas.gif|100px]]
| įkurtas = [[19201950]] m.
| vieta = [[Kaunas]], A. Mickevičiaus g. 9
| lotyniškai =
== Pavadinimų kaita ==
* [[1920]] m. [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Medicinos skyrius;
* [[1950]] m. Kauno medicinos institutas; ▼* [[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakultetas; ▼* [[1989]] m. Kauno medicinos akademija; ▼* [[1930]] m. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas;
* [[19401998]] m. Kauno universiteto Medicinosmedicinos fakultetasuniversitetas;
▲* [[ 19222010]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvossveikatos mokslų universiteto ]] Medicinos fakultetas;akademija.
▲* [[1950]] m. Kauno medicinos institutas;
▲* [[1989]] m. Kauno medicinos akademija;
* [[1998]] m. Kauno medicinos universitetas;
* [[2010]] m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija.
== Istorija ==
KMULSMU MA studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia [[1920]] m., kai [[Aukštieji kursai|Aukštuosiuose kursuose]] buvo įsteigtas Medicinos skyrius, [[1922]] m. peraugęs į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] (nuo [[1930]] m. [[VDU]]) Medicinos fakultetą.
1922 m. [[vasario 16]] d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas [[Petras Avižonis]]. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos (nuo [[1936]] m. [[Lietuvos veterinarijos akademija|LVA]]) skyriai. [[1933]] m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (architektas V. Dubeneckis).
[[1937]] m. Medicinos fakulteto dekano [[Vladas Lašas|Vlado Lašo]] iniciatyva pradėtos statyti [[KMUK|Vytauto Didžiojo universiteto klinikos]], [[1940]] m. priėmusios pirmuosius ligonius. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas ir buvo viena moderniausių gydymo įstaigų [[Europa|Europoje]].
1940 m. rudens semestre pradėta mokymo planus ir visą mokymo sistemą suvienodinti su [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] aukštųjų medicinos mokyklų planais ir mokymo sistema. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], vėl grįžta prie buvusios studijų tvarkos. Karui pasibaigus, studijos pradėtos pertvarkyti pagal bendras Sovietų Sąjungos aukštosios medicinos mokyklos programas. [[1946]] m. pereita prie sesijinės egzaminų tvarkos. Pokario metais didelis dėmesys buvo skiriamas politiniams, bendriems teoriniams, medicininiams dalykams ir labai sumažintas specialybės praktinių dalykų dėstymas.
[[1950]] m. ''Kauno valstybinis universitetas'' reorganizuotas į ''Kauno medicinos'' (KMI) ir ''Kauno politechnikos'' (KPI) institutus. 1950 m. [[gruodžio 29]] d. SSRS sveikatos apsaugos ministro įsakymu KMI direktoriumi paskirtas prof. [[Juozas Kupčinskas]]. Ši data laikoma savarankiškos aukštosios medicinos mokyklos įkūrimo Kaune data. Medicinos institute įkurti 2 fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-Stomatologijos. 1950–[[1989]] m. KMI parengė 9500 gydytojų, 2300 provizorių, 2200 stomatologų, 67 biofizikus. KMI buvo viena geriausių SSRS aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria bendradarbiavo užsienio universitetai ir medicinos mokslo įstaigos.
[[Vaizdas:Kaunas Medical Academy.jpg|thumb|Centriniai rūmai A. Mickevičiaus g.]]
[[Vaizdas:Kmu.jpg|thumb|Akademijos administracija]]
[[Vaizdas:Kauno klinikos 2007-07-28.jpg|thumb|Biblioteka]]
1989 m. ''Kauno medicinos institutas'' tapo ''Kauno medicinos akademija'' (KMA). [[1990]] m. į jos struktūrą grąžintos [[KMUK|Akademinės klinikos]], [[1991]] m. – [[KMU endokrinologijos institutas|Endokrinologijos]] ir [[KMU kardiologijos institutas|Kardiologijos institutai]], [[1992]] m. įkurtas [[KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas|Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas]], reorganizuotas [[KMU Biomedicininių tyrimų institutas|Biomedicininių tyrimų institutas]], įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, pradėtos reorganizuoti studijas.
[[Akademija]] išaugo iki 5 fakultetų: Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), [[1994]] m. – Visuomenės sveikatos fakultetas. Fakultetų struktūra atitinka daugumos Europos universitetų programas: įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. 1989–[[1998]] m. KMA parengė 2532 gydytojus, 587 farmacininkus, 846 stomatologus, 364 slaugytojus, 28 visuomenės sveikatos specialistus.
Studijų struktūros reformos baigtos [[1995]] m. mokslo metų pradžiai. 1998 m. ''Kauno medicinos akademija'' tapo ''Kauno medicinos universitetu'' (KMU).
[[2006]] m. universitete studijavo 4800 studentų, dirbo 7500 įvairių sričių specialistų, daugiau kaip 120 profesorių, 718 mokslo daktarų. Apie 77 % disertacijas apsigynusių daktarų liko universiteto struktūroje. Universitete studijavo studentai iš 20 pasaulio šalių.
[[2007]] m. [[kovo 6]] d. Klinikų miestelyje atidarytas kompleksas, kurį sudaro 400 vietų [[biblioteka]], sveikatos mokslų informacinis centras ir prof. Juozo Kupčinsko skaitykla. Vienos moderniausių Lietuvoje bibliotekos 4 aukštų pastatas suprojektuotas pagal Europos universitetų bibliotekų modelį (arch. Gražinos Janulytės-Bernotienės studija). Komplekse yra 56 [[kompiuteris|kompiuterų]] salė, 12 vietų mokymo klasė, 40 vietų seminarų ir 72 vietų konferencijų salės. Bibliotekos saugykloje sukaupta apie 700 tūkstančių medicininės tematikos leidinių.
[[2010]] m. [[kovo 18]] d. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] nutarimu Kauno medicinos universitetas ir [[Lietuvos veterinarijos akademija]] sujungti į Sveikatos mokslų universitetą. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367167</ref> Buvę KMU fakultetai sukoncentruoti į Medicinos akademiją.
== Struktūra ==
| 