Juan Antonio Samaranch: Skirtumas tarp puslapio versijų

| apdovanojimai = *[[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius]],
*[[Garbės ordinas (Rusija)|Garbės ordinas]],
*[[Tautų draugystės ordinas]],
*[[Marijos žemės kryžiaus ordinas]]

'''Chuanas Antonijas Samarančas''' ({{es|Don Juan Antonio Samaranch}},; [[1920]]  m. [[liepos 17]] d. [[Barselona|Barselonoje]] - – [[2010]]  m. [[balandžio 21]] d. Barselonoje) - – [[Ispanai|ispanų]] [[politika]]s, [[diplomatas]] ir [[verslininkas]], septintasis [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] (TOK) [[prezidentas]] ([[1980]]—–[[2001]]  m.), vienas žymiausių [[XX amžius|XX amžiaus]] olimpinio judėjimo veikėjų.

Kilęs iš turtingos šeimos, mokėsi Barselonos privačioje vokiškoje mokykloje. Prasidėjus [[Ispanijos pilietinis karas|pilietiniam karui]] pašauktas tarnauti [[Sanitaras|sanitaru]] į [[Respublikonai (Ispanija)|respublikonų]] [[Armija|armiją]], tačiau netrukus pabėgo į [[Prancūzija|Prancūziją]], o grįžęs įstojo į [[Frankizmas|frankistų]] [[Falanga|Falangą]]. Žlugus respublikai, mokėsi IESE verslo mokykloje, dirbo [[Laikraštis|laikraščio]] „''La Prensa''“ [[Sportas|sporto]] skyriuje, šeimos valdomame [[Tekstilė|tekstilės]] versle.

[[1955]]-–[[1962]]  m. Ch. Samarančas buvo Barselonos savivaldybės tarybos patarėjas sportui, nuo [[1967]]  m. iki [[Francisco Franco|F. Franko]] [[Diktatūra|diktatūros]] žlugimo [[1977]]  m. - – Ispanijos parlamento žemųjų rūmų narys. [[1973]]  m. tapo [[Katalonija|Katalonijos]] [[provincija|provincijos]] [[Parlamentas|parlamento]] pirmininku, 1977-1977–[[1980]]  m. buvo Ispanijos [[ambasadorius]] [[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] ir [[Mongolija|Mongolijoje]].

Nuo [[1963]]  m. jis buvo Ispanijos aukščiausios sporto tarybos pirmininkas. [[1966]]  m. F.Frankas paskyrė Ch. Samarančą Ispanijos [[Nacionalinis olimpinis komitetas|NOK]] pirmininku, taip pačiais metais jis išrinktas [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]] nariu, o [[1974]]–[[1978]]  m. buvo TOK viceprezidentas.

[[1980]]  m. 83-čioje TOK sesijoje, vykusioje prieš [[1980 m. vasaros olimpinės žaidynės|Maskvos olimpines žaidynes]], Ch. Samarančas jau po pirmojo balsavimo etapo išrinktas septintuoju TOK prezidentu. Užėmęs šias pareigas jis radikaliai pakeitė ir atgaivino TOK veiklą. Jo iniciatyva [[Šveicarija|Šveicarijos konfederacija]] suteikė TOK būstinei tarptautinės organizacijos statusą, [[Jungtinės Tautos|JT]] pripažino TOK nepriklausomybę ir teisę rengti [[Olimpinės žaidynės|olimpines žaidynes]] bet kuriame pasaulio krašte be jokio politinio spaudimo, įsteigė [[Tarptautinis sporto arbitražo teismas|Tarptautinį sporto teismą]], primtapriimta Tarptautinė konvencija olimpinėms emblemoms apsaugoti. Bene svarbiausia reforma- profesionalų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse ir varžybų sukomercinimas. <ref>[http://www.loa.lt/naudinga-informacija/75-chuanas-antonijas-samaranas-juan-antonio-samaranch] (Lietuvos olimpinės akademijos inf.)</ref>

[[1991]]  m. [[rugsėjo 18]] d. TOK posėdyje [[Berlynas|Berlyne]] Ch. Samarančas paskelbė Vykdomojo komiteto sprendimą dėl [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas|Lietuvos TOK]] sugrąžinimo į TOK ir pakvietė [[Lietuva|Lietuvos]] sportininkus dalyvauti [[1992 m. žiemos olimpinės žaidynės|Albervilio žiemos]] ir [[1992 m. vasaros olimpinės žaidynės|Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse]].

Už tarptautinius nuopelnus [[Ispanijos karalius]] [[Chuanas Karlosas I]] 1991  m. [[gruodžio 31]] d. suteikė Ch. Samarančui [[Markizas|markizo]] titulą. [[2001]]  m. liepos mėn, iki gyvos galvos išrinktas TOK Garbės prezidentu.

Ch. A. Samarančas du kartus (1992 ir [[1997]]  m.) lankėsi Lietuvoje. Jis buvo apdovanotas [[Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius|Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu]].

* [http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/98/10/10vien.html Ch. A.Samarančas: “Norėčiau, kad būtumėte labai vieningi!”]