Azijinis burundukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 2 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q329187 (translate me)
Eilutė 28:
Gerai laipioja medžiais, tačiau dažniausiai įsikuria negiliuose erdviuose urveliuose. Juose paprastai būna dvi kameros: lizdui ir sandėlis bei nedidelės landos, naudojamos kaip tualeto patalpos. Vasaros metu dažnai įsikuria drevėse, po nugriuvusiais medžiais, medžių šaknimis, kai kada užima neaukštai esančias dreves. Burundukai aktyvūs dienos metu. Jų raciono pagrindą sudaro spygliuočių medžių (visų pirma kedro) ir lapuočių medžių (klevų, liepų, šermukšnių) sėklos. Be to, šie gyvūnai maitinasi žolėmis, ypač viksvinių ir skėtinių augalais. Pavasarį ir vasaros metu burndukai minta medžių bei žolių ūgliais, uogomis, grybais, kerpėmis. Jų grobiu gali būti [[vabzdžiai]] ir [[moliuskai]]. Nuo rugpjūčio mėnesio burundukai pradeda kaupti atsargas žiemai (riešutus, giles, grūdus, džiovintus grybus ir uogas), gėrybes neša užsikišę už skruostų daugiau nei 1 km. Atsargų masė gali siekti 5-6 kg. Jų požeminius sandėlius dažnai išplėšia kiti taigos gyvūnai – voverės, [[sabalas|sabalai]], net [[šernas|šernai]] ir [[Rudasis lokys|rudieji lokiai]].
 
Nuo spalio pradžio iki kovo pabaigos burundukai užmiega. Jų kūno temperatūra pažemėja 3-8 °C, kvėpavimas sulėtėja iki dviejų iškvėpimų per minutę. Tačiau periodiškai jie prabunda pasimaitinti. Burundukai gyvena po vieną, kiekvienas savo teritorijoje. Viename urvelyje du burundukai nesugyvena, todėl auginami nelaivėjenelaisvėje dažnai pešasi. Neužderėjus kedrams palieka savo teritoriją. Burundukai turi sudėtingą garsinę signalų sistemą. Iškilus pavojui, jie pradeda švilpti arba šaižiai čirškia kaip paukščiai. Prieš lietų šie žvėreliai skleidžia ypatingą garsą „burunbu piu burun”, todėl ir buvo pavadinti burundukais.
 
== Dauginimasis ==