Žemaičių tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.222.200.223 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas)
Eilutė 19:
Pagrindiniai skiriamieji fonetiniai žemaičių tarmės požymiai yra du: lietuvių bendrinės kalbos (bk) ''o, ė'' ir ''uo, ie'' atitikmenys.
 
# Vietoje bk ''o, ė'' žemaičiai taria dvibalsius ''uo, elie,'' pvz., ''bruolis'' „brolis“, ''uors'' „oras“, ''telustieus'' „tėvas“, ''velsvies'' „vėjas“.
# Vietoje bk ''uo, eiie'' žemaičiai taria trejopus garsus (pagal tai tarmė skirstoma į patarmes): Šaurininėšiaurinė dalis – ''ou, aiei,'' pvz., ''douna'' „duona“, ''doud'' „duoda“, ''painspeins'' „pienas“, ''žaidsažeids'' ‘žiedas‘; Apatininė pietinė – ''aū, jay'', pvz., ''danadūna'' „duona“, ''daddūd'' „duoda“, ''pjanspīns'' „pienas“, ''žjadsažīds'' „žiedas“ (nuo etnonimo ''žydas'' skiriasi tik etnoniminio frogtato piegaitsepriegaide), Jūrinininė vakarų – ''uo,y ė: dunadona'' „duona“, ''duddod'' „duoda“, ''pynaspėns'' „pienas“, ''žydsžėds'' „žiedas“. Ankstesnėje K. Jauniaus-A. Salio tarmių klasifikacijoje dvibalsio ''uo'' atitikmenims iliustruoti žemaičiai buvo praminti ''dounininkais, danininkaisdūnininkais'' ir ''dunininkaisdonininkais'' (iliustruojant žodžio ''duona'' tarimą).
 
== <Abėcėlė> ==
 
Žemaičių tarmė naudoja skirtingą abėcėlę nei bendrinė lietuvių kalba. Ji neturi nosinių raidžių, bet turi ilgąsias balses, kurių tarpe ir unikalią ė ilgąją (ė̄). Nesant techninių galimybių ilgosios raidės keičiamos į dvi paprastas, pvz., ā>aa, ē>ee arba ī>y>ii.
Eilutė 28:
{| class=wikitable cellspacing=0 cellpadding=2
|'''[[A]] a ||width=75| [ā]
|'''[[Ā]] ā ||width=75| [Lygolyėlguojė ā]
|'''[[B]] b ||width=75| [ba]
|'''[[C]] c ||width=75| [ca]
|'''[[Č]] č ||width=75| [čačė]
|'''[[D]] d ||width=75| [da]
|'''[[E]] e ||width=75| [ē]
|'''[[Ē]] ē ||width=75| [Lygolyėlguojė ē]
|-
|'''[[Ė]] ė ||[ė̅]
|'''[[Ė̅]]ė̅ ||[Lygolyėlguojė ė̅]
|'''[[F]] f ||[afėf]
|'''[[G]] g ||[ga, giagie]
|'''[[H]] h ||[hā]
|'''[[I]] i ||[ī]
|'''[[Ī]] ī ||[Lygolyėlguojė ī]
|'''[[J]] j ||[jatjot]
|-
|'''[[K]] k ||[kā]
|'''[[L]] l ||[alėl]
|'''[[M]] m ||[amėm]
|'''[[N]] n ||[anėn]
|'''[[O]] o ||[ō]
|'''[[Ō]] ō ||[Lygolyėlguojė ō]
|'''[[P]] p ||[pa]
|'''[[R]] r ||[arėr]
|-
|'''[[S]] s ||[asės]
|'''[[Š]] š ||[ėš]
|'''[[T]] t ||[ta]
|'''[[U]] u ||[ū]
|'''[[Ū]] ū ||[Lygolyėlguojė ū]
|'''[[V]] v ||[va]
|'''[[Z]] z ||[za, zatzet]
|'''[[Ž]] ž ||[žažė, žatžet].
|}
 
== Patarmės ir šnektos ==
Skiriamos trys žemaičių patarmės:
* '''ŠiaurininėŠiaurės''', arba telšiškių bei kretingiškių („donininkų“„dounininkų“),
* '''ApatininėPietų''', arba raseiniškių bei varniškių („danininkų“„dūnininkų“),
* '''JūrinininėVakarų''', arba klaipėdiškių („dunininkų“„donininkų“).
 
'''Šiaurės žemaičiai''' skirstomi į telšiškius (Telšiai; rytinė patarmės dalis) ir kretingiškius (Kretinga; vakarinė patarmės dalis). Skiriamoji ypatybė – trumpųjų balsių ''u, i'' asmiliacija. Telšiškiai juos derina prie tolesnio skiemens: jei skiemuo ar galūnė yra siauri, visur kamiene bus tariami siauri ''u, i,'' jei plati, minėtieji balsiai bus paplatinti iki ''o, ė,'' plg. ''puskubilis'', ''poskobėle'' „puskubilio“. Kretingiškiai ''u, i'' platina visais atvejais, plg., ''poskobėlis, poskobėle.'' Kretingiškiai skirtingai nuo visų likusių žemaičių (kartu ir nuo lietuvių kalbos) išsaugo baltišką galūnę ''-tj'', ''-dj'' prieš užpakalinius balsius ''-a, -o, -u'', pvz., kretingiškiškai: ''medis, medē, mediou; svetīs, svetē, svetiou'', telšiškiškai ''medis, medē, medžiou; svetīs, svetē, svečiou'', lietuviškai ''medis, medžiai, medžiui; svetys, svečiai, svečiui''. Bet veiksmažodžiuose tariama vienodai: ''matiau'' „mačiau“, ''pjodiau'' „pjudžiau“, ''inkšto'' „inkščiu“. Skirtingai šiaurėje tariami ''ą, ę'' variantai, šiuo atveju, išskiriami ir mažeikiškiai, tarantys ''ō, ė̄'' (''ōžouls'' „ąžuolas“, ''skė̄st'' „skęsta“), vietoj kretingiškių ''ou, ėi'' (''oužouls'', ''skėist'') ir telšiškių ''on, ėn'' (''onžouls'', ''skėnst'').