Duona: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 62.173.172.5 (Aptarimas) darytas keitimas 4492061 |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:2005-europa-lithuania-Mi872.jpg|thumb|200px|2005 m. Lietuvos [[pašto ženklas]], skirtas juodai lietuviškai duonai]]
'''Duona''' – [[kepinys]] iš [[rugys|ruginių]], [[kvietys|
Duona žmogaus [[mityba|mityboje]] užima labai svarbią vietą. [[Žmogus]] kasdien vidutiniškai suvalgo 150–500 g. duonos (Lietuvoje ~300 g). Tai vienas iš svarbiausių [[maisto produktai|maisto produktų]], patenkinantis daugumą organizmo energijos poreikių. [[ruginė duona|Ruginėje]] ir [[kvietinė duona|kvietinėje]] ([[ragaišis]]) duonoje yra visų organizmui reikalingų pagrindinių [[maistinės medžiagos|maisto medžiagų]]: 5-8 % [[baltymai|baltymų]], 40-50 % lengvai organizmo pasisavinamų [[angliavandeniai|angliavandenių]], [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]] ([[kalcis|kalcio]], [[fosforas|fosforo]], [[magnis|magnio]], [[geležis|geležies]], [[kalis|kalio]] druskų), [[vitaminai|vitaminų]]. Duonos energetinė vertė 8,3-9,2 kJ/g.
Eilutė 42:
== Pagrindinės duonos rūšys ==
=== Pagal žaliavas ===
* ''ruginė duona'' ({{en|rye bread}}) – kurioje ruginiai miltai arba rupiniai<ref>Rupiniai – produktas, gaunamas rupiai sumalus grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų.</ref> sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų arba rupinių kiekio.
** ''pagerinta ruginė duona''
* ''pusruginė duona'' ({{en|mixed rye bread}}) – kurioje ruginiai miltai arba rupiniai sudaro ne mažiau kaip 50 % viso miltų arba rupinių kiekio.
* ''kvietinė duona'', ''balta duona'' ({{en|wheat bread; white bread}}) – kepama iš kvietinių miltų tešlos
** ''pagerinta kvietinė duona''
* ''puskvietinė duona''({{en|mixed wheat bread}}) – kurioje kvietiniai miltai arba rupiniai sudaro ne mažiau kaip 50 % viso miltų ar rupinių kiekio.
* ''kvietruginė duona'' ({{en|triticale bread}}) – kurioje kvietrugių produktai sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų ar rupinių kiekio
Pagerintos duonos nuo paprastų skiriasi tuo, kad joms pagaminti reikia papildomų, padidinančių duonos maistingumą bei pagerinančių jos skonį, žaliavų ([[cukrus]], [[kmynai]]).
* ''įvairiagrūdė duona'' ({{en|multigrain bread}}) – kepama iš trijų ar daugiau rūšių grūdų, iš kurių bent vieni yra duoniniai, produktų. Kiekvienos rūšies grūdų produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso grūdų produktų kiekio
* ''miežinė duona'' ({{en|barley bread}}) – kurioje miežių produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio.
* ''avižinė duona''' ({{en|oat bread}}) – duona, kurioje avižų produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio.
* ''grikinė duona'' ({{en|buckwheat bread}}) – duona, kurioje grikių produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio.
* ''kukurūzinė duona'' ({{en|maize bread; corn bread}} (US)) – duona, kurioje kukurūzų produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio
* ''speltų duona'', ''speltinė duona'' ({{en|spelt bread}}) – kepama iš [[spelta|speltų]] produktų tešlos.
* ''sorgų duona'' ({{en|millet bread}}) – kurioje [[sorgas|sorgų]] produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio.
* ''visų grūdo dalių duona'' ({{en|wholegrain bread; wholemeal bread}}) – kurioje rugių ar kviečių visų grūdo dalių produktai arba rugių ir kviečių visų grūdo dalių produktų mišinys sudaro ne mažiau kaip 50 % viso grūdų produktų kiekio.
=== Pagal technologijas ===
* ''plikyta duona'' – iš tešlos, paruoštos naudojant plikinį<ref>Plikinys – pusgaminis, gaunamas užplikius miltus ar rupinius karštu vandeniu arba pašildžius vandens ir miltų ar rupinių mišinį [[garai]]s ar elektrokontaktiniu būdu, iš dalies kleisterizuojant [[krakmolas|krakmolą]].</ref>.
* ''rupi duona'' ({{en|coarse bread}}) – kepama iš ruginių ar kvietinių rupinių arba jų mišinio.
* ''traški duona'' ({{en|crispbread}}) – sausa, mažesnio kaip 10 % drėgnio, plokščios formos duona, kepama iš ruginių ar kvietinių miltų, rupinių, visų grūdo dalių produktų arba jų mišinių ir kitų žaliavų. Paruošta tešla prieš kepant dažniausiai kočiojama. Šiai duonai gaminti karštoji ekstruzija nenaudojama.
* ''sumuštinių duona'' ({{en|toast bread}}) – taisyklingo stačiakampio formos duona, kepama specialiose dengtose formose ir realizuojama raikyta.
* ''vestfalinė duona'', ''Vestfalijos ruginė duona'' ({{en|pumpernickel}}; {{de|Pumpernickel}}) – iš rugių visų grūdo dalių produktų arba ruginių rupinių, kuri termiškai apdorojama ne trumpiau kaip 16 h.
== Duona kitose šalyse ==
eilutė 56 ⟶ 76:
== Literatūra ==
* LST 1992:2008. Kepiniai. Aiškinamasis žodynas
* Duona lietuvių buityje ir papročiuose (sud. [[Pranė Dundulienė]]). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. – 134 p. – ISBN 978-5-420-01622-0
* Duonos pasakojimas: apie duonos kelią: knyga vaikams (sud. Rita Bagdonaitė, dail. Giedrė Seniūnienė). – Kaunas: Šviesa, 2008. – 16 p.: iliustr. – ISBN 5-430-04502-0
* Kepame duoną namuose: receptų knyga (sud. Rasa Jurevičiūtė). – 3-iasis leid. – [[Klimbalė (viensėdis)|Klimbalė]] (Panevėžio r.): Projektai šeimai, 2011. – 93 p.: iliustr. – ISBN
* Kasdienė ir šventinė duona (sud. Kristina Bačiauskaitė, Rasa Derenčienė). – Vilnius: Laisvos valandos, 2011. – 158 p.: iliustr. – ISBN
* Naminė duona: nuo kasdienio kepalėlio iki turkiško paplotėlio / Daniel Stevens (iš anglų k. vertė Rasa Tapinienė, Živilė Andriūnienė, Agnė Šeibokaitė). – Vilnius: Alma littera, 2011. – 224 p.: iliustr. – ISBN
== Nuorodos ==
{{reflist}}
{{Vikižodynas|duona|no=T}}▼
{{wikiquote}}
{{Commonscat|Breads}}
▲{{Vikižodynas|duona|no=T}}
[[Kategorija:Duona| ]]
| |||