Ketu: Skirtumas tarp puslapio versijų

| Tauta = [[ede]],nagai [[nago(jorubai)|nagai]]

Vėliau į Ketu atsikėlė [[jorubai|jorubų]] protėviai, kurie įkūrė čia karalystę. Ketu tradiciškai yra laikoma viena iš septynių pirmosios kartos jorubų valstybių, kurias įkūrė tiesioginiai [[Oduduva|Oduduvos]] palikuoniai. Vienos legendos Ketu įkūrėja laiko Oduduvos dukterį, kitos – jo anūką Ede, Sopasano sūnų. Jie pradėjo vietinę jorubų dinastiją, tituluojamą [[alaketu]]. ŠiojeKetu karalystėjekaralystės formavosigyventojai jorubamssudaro giminingaatskirą jorubų ([[edenagai (jorubai)|nagų]]) etninė grupėsubetnosą.

Kuomet XVII a. didžiumą Jorubalando suvienijo [[Ojo karalystė]], manoma, kad Ketu su ja palaikė draugiškus santykius, nulemtus artimų kultūrinių ryšių ir tradicijų. Ojo karalystės legendos mini Ketu kaip vieną vasalinių karalysčių, kurios valdovai mokėjo kasmetinę duoklę ir dalyvaudavo Bere šventėje Ojo mieste. Tuo metu Ketu karalystė užėmė nemažas teritorijas, įskaitant ir žemes dabartinėje Nigerijos [[Oguno valstija|Oguno valstijoje]], o jos įtaka apėmė [[egbadai|egbadų]] teritorijas rytuose bei [[ohoriai|ohorių]] teritorijas pietuose.

Į vietos reikalus įsikišę prancūzai 1893 m. atskyrė Ketu kaip atskiraatskirą valstybę ir atkūrė jos monarchiją [[Prancūzijos Vakarų AfrikaDahomėja|VakarųPrancūzijos AfrikosDahomėjos]] sudėtyje. Tiesa, rytinė valstybės dalis buvo atiduota [[Britų imperija]]i. Britų pusėje, [[Meko]] gyvenvietėje įsikūrė atskira karalystė, valdoma ''onimeko''. Dėl skirtingos prancūzų ir britų politikos (didesnių suvaržymų prancūzų valdomoje teritorijoje) ištisi kaimai kėlėsi iš Ketu į Meką, dėl ko miestas galutinai nusilpo. 1963 m., jau po Benino nepriklausomybės, Ketu monarchija buvo panaikinta.