Lietuvių koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčia''' ({{it|Mater Misericordiae}}) arba '''Lietuvių koplyčia''' ({{it|Capella Lituana}})  – Pasaulio lietuvių išeivių pastangomis ir lėšomis įrengta katalikiška [[koplyčia]] [[Vatikanas|Vatikano]] [[Šventojo Petro bazilika|Šventojo Petro bazilikoje]].

== Interjeras ==

Koplyčiai parinkta vieta [[Bazilika|Bazilikos]] [[grota|grotose]], netoli [[Apaštalas Petras|apaštalo Petro]] kapo, prie vieno iš keturių [[piliorius|piliorių]], ant kurių laikosi bažnyčios stogas. Patalpoje sukuriama nuotaika susišaukia su [[katakombos|katakombų]] krikščionybe ir sudėtinga [[Lietuvos istorija]]. Centrinėje sienoje švyti [[Mozaika|mozaikinis]] su metalo elementais [[Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia|Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas]]; rytinėje sienoje įkomponuoti Lietuvos valdovų [[Mindaugas|Mindaugo]], [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]], [[Jogaila|Jogailos]] ir jų statytų pirmųjų šalyje [[Vilnius|Vilniaus]], [[Kaunas|Kauno]] ir [[Trakai|Trakų]] bažnyčių bareljefai. Vakarinėje pusėje - – [[Šv. Kazimieras|Šv. Kazimiero]] ir [[Juozapatas Kuncevičius|Šv. Juozapato Kuncevičiaus]] , o taip pat [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|Kražių bažnyčios]] bei [[Sibiras|Sibiro]] [[Tremtis|tremtinių]] knygelės ''Marija, gelbėki mus'' atvaizdai. Sienos padengtos [[Travertinas|travertino]] marmuru iš [[Roma|Romos]] apylinkių, grindys siekia sudaryti lietuviško audinio įspūdį, ant koplyčios vartų - – stilizuotas [[Lietuvos herbas|Vytis]]. Patalpoje gali melstis apie šimtą tikinčiųjų.

== Istorija ==

1967  m. Vatikanas pritarė užsienio lietuvių vyskupų prašymui pagrindinėje Romos katalikų bažnyčioje tokias patalpas įrengti. Koplyčią buvo nutarta pavadinti ''Kankinių'' vardu taip primenant sudėtingą lietuvių tautos kelią į katalikybę ir sudėtas aukas siekiant ją išlaikyti. Buvo sudarytas [[Vyskupas|vyskupo]] [[Vincentas Brizgys|Vincento Brizgio]] vadovaujamas Vykdomasis komitetas, tautiečių tarpe imta rinkti lėšas. Kartu pradėti įrengimo darbai. 1970  m. sudarytas Šventinimo komitetas, kuriam vadovavo [[kardinolas]] [[Antonio Samorė]], o nariais išrinkti: buvęs Italijos prezidentas [[Antonio Segni]], Romos meras Clelio Darida ir kiti garbingi asmenys.

Tų pačių metų vasarą prasidėjo koplyčios, galiausiai pavadintos ''GailėstingumoGailestingumo Motinos'' vardu, atidarymo iškilmės:

* Liepos 6 d. koplyčią pašventino Vatikano bazilikos [[arkikunigas]], kardinolas [[Paolo Marella]].

* Liepos 7 d. Aušros Vartų GailėstingumoGailestingumo Motinos paveikslą palaimino ir [[Šventosios Mišios|Šv. Mišias]] aukojo [[popiežius]] [[Paulius VI]]. Jis taip pat pasakė kalbą iš viso pasaulio į iškilmes susirinkusiems lietuviams bei kitiems svečiams ir juos palaimino. Buvo sugiedotos lietuviškos giesmės ir [[Lietuvos himnas|Valstybės himnas]].

* Liepos 8 d. Mišias koplyčioje aukojo vysk. Vincentas Brizgys.

Nors [[Piligrimas|piligrimai]] iš tuometinės [[LTSR|Tarybų Lietuvos]] tuo metu ir negalėjo lankyti Koplyčios, joje meldėsi lietuvių išeivijos tikintieji. GailėstingumoGailestingumo Motinos koplyčioje ne kartą meldėsi vėlesnis popiežius [[Jonas Paulius II]]. Šiais laikais Lietuvos maldininkai joje lankosi dažnai, 2010  m. pabaigoje buvo iškilmingai paminėtas Koplyčios įkurimo keturiasdešimtmetis.

* [http://www.lituani.it/roma/articoli/92-2010-07-25-19-47-32 Paulius Jurkus. Lietuvių koplyčia Šv. Petro bazilikoje Vatikane]

* [http://www.lituani.it/roma/articoli/92-2010-07-25-19-47-32 Saulius Augustinas Kubilius. Lietuvių koplyčiai Vatikano bazilikoje  – 40 metų]