Napoleono karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1798]] m. pasinaudojant Jungtinės Karalystės finansine parama buvo suformuota Antroji koalicija prieš Prancūziją. Karo pradžia Prancūzijai buvo nesėkminga. Trūko lėšų, o Napoleonas tuo metu kariavo [[Egiptas|Egipte]]. Prancūzija prarado visas per ankstesnį karą iškovotas teritorijas. Sužinojęs apie nesėkmes, [[1799]] m. [[rugpjūčio 23]] d. Napoleonas grįžo į Prancūziją. 1799 m. [[lapkričio 9]] d. jis įvykdė vadinamąjį Briumero 18 perversmą ir įkūrė [[Konsulatas (Prancūzija)|Konsulatą]]. Svarbiausiu Napoleono priešininku šiuo laikotarpiu buvo Austrija. [[1800]] m. [[birželio 2]] d. Prancūzijos armija, perėjusi per [[Alpės|Alpes]], užėmė [[Milanas|Milaną]], o [[birželio 14]] d. sutriuškino didesnę Austrijos kariuomenę [[Marengo mūšis|Marengo mūšyje]]. Tuo tarpu [[Joachim Murat|J. Murato]] vadovaujama kita armija, sutriuškinusi prie [[Siena (miestas)|Sienos]] [[Sicilijos karalystė]]s kariuomenę, užėmė [[Neapolis|Neapolį]]. [[1801]] m. [[vasario 9]] d. buvo pasirašyta Liunevilio taika. [[1802]] m. [[kovo 26]] d. Anglija pasirašė Amjeno taikos sutartį. Tačiau ir Prancūzija, ir Jungtinė Karalystė ir toliaustoliau siekė užsitikrinti viršenybę Europoje.