Mstislavlio vaivadija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23:
|-
|}
'''Mstislavlio vaivadija'''
Vaivadijos herbas –
== Istorija ==
Mstislavlis, įkurtas [[1136]]
[[1654]]
▲Mstislavlis, įkurtas [[1136]] m. priklausė [[Kijevo Rusia]]i, XIII a. susikūrė savarankiška [[Mstislavlio kunigaikštystė]], užkariauta [[Algirdas|Algirdo]], kurios daliniu kunigaikščiu [[1377]] m. tapo [[Gediminaičiai|Gediminaitis]] [[Karigaila]]. [[1390]] m. žemes paveldėjo [[Lengvenis]], kurio vadovaujami [[Smolenskas|Smolenske]], [[Orša|Oršoje]] ir Mstislavlyje dislokuoti lietuvių kariuomenės pulkai nulėmė [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] baigtį. Vėliau valdė Lengvenio palikuonys [[Lengvenaičiai]] ir su jais susiję [[Mstislavskiai]]. Mstislavlio kunigaikštystė buvo likviduota [[1514]] m., Lietuvos karo su [[Maskva]] įkarštyje. Iš pradžių buvo sudaryta Mstislavlio seniūnija, o 1566 m. [[Žygimantas Augustas]] įsteigė Mstislavlio vaivadiją.
[[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]] [[1772]]
▲[[1654]] m. Rusijos vaivada Trubeckojus nusiaubė Mstislavlio vaivadiją, vien mieste iš 15 000 gyventojų liko 700. Nuo tada Mstislavlio gyventojai pradėti vadinti nepaskerstaisiais.
Mstislavlio vaivadija į [[pavietas|pavietus]] padalyta nebuvo. Pagrindiniai miestai: Mstislavlis, Mogiliovas.
▲[[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]] [[1772]] m. nuo vaivadijos atskyrė didžiąją dalį žemių, kurios tapo Rusijos imperijos [[Mogiliovo gubernija]]. Tačiau į Lietuvą pasitraukę vaivadijos pareigūnai toliau vykdė savo funkcijas, nors po Antrojo padalijimo - tik nominaliai. Bajorų seimeliai buvo renkami iki [[1795]] m.
Visuotinis [[bajorai (luomas)|bajorų]] šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Mstislavlyje.▼
▲Mstislavlio vaivadija į [[pavietas|pavietus]] padalyta nebuvo. Pagrindiniai miestai: Mstislavlis, Mogiliovas.
▲Visuotinis [[bajorai|bajorų]] šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Mstislavlyje.
== Atstovavimas ==
eilutė 48 ⟶ 47:
Mstislavlio vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos [[bajorai|bajorų]] vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų [[žydai|žydų]] bendruomenės.
Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės [[Ponų taryba|Ponų tarybos]] narys, o nuo 1569
{{ATRvaivadijos}}
[[Kategorija:Mstislavlio vaivadija| ]]
|