Samurajus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dauguma samurajų tarnavo japonų [[aristokratija]]i, buvo japonų kunigaikščių [[daimio]] [[vasalas|vasalai]]; tik kai kurie iš jų turėjo žemės. Labiausiai privilegijuotieji, – [[hatamoto|hatamotai]], – buvo [[šiogūnas|šiogūnų]] tiesioginiai pavaldiniai. Samurajai vadovavosi elgesio kodeksu [[bušido]], [[Karo tarnyba|karo tarnybą]] laikė vieninteliu jiems derančiu verslu, niekino [[mirtis|mirtį]].

 

Samurajų luomas iškilo ir susiformavo 11-12 a (vėlyvajame [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpyje]]) trijų tuo metu Japonijoje pagrindinių klanų, – [[Minamoto]], [[Fujiwara]] ir [[Taira]], – karų dėl žemės metu. Kai kurie turėjo ryšių su valdančiąja kasta, kiti buvo samdiniai. Samurajai buvo labai lojalūs savo [[daimio]] (kunigaikščiams), mainais už tai gaudami žemių ir galios. Kiekvienas daimio savo ruožtu naudojosi samurajais, kad apgintų savo žemes ir išplėstų jų valdas.