|
}}
'''Paulius Keresas''' ({{et|Paul Keres}}; [[1916 m.]] [[sausio 7]] d. [[Narva|Narvoje]], [[Estija]] – [[1975 m.]] [[birželio 5]] d.) – [[Estija|Estijos]] ir [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] [[šachmatai|šachmatų]] didmeistris. P. Keresas laikomas stipriausiu šachmatininku, niekada nekovojusiu dėl pasaulio čempiono vardo. Dėl šios priežasties kritikai jį vadina šachmatų princu.
1938 m. P. Keresas gavo teisę kovoti dėl pasaulio čempiono vardo su [[Aleksandras Aliochinas|Aleksandru Aliochinu]]. Tačiau didmeistrių mačas neįvyko dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Vėliau P. Keresui dar keturis kartus nepavyko patekti į pasaulio šachmatų čempionatą – atrankos turnyruose jis likdavo antras.
== Biografija ==
Žaisti šachmatais P. Keresą išmokė tėvas ir vyresnysis brolis. Mažame miestelyje trūko šachmatų literatūros, todėl užrašyti ėjimus jis išmoko skaitydamas vietos laikraštį, kuriame buvo publikuojami šachmatų uždaviniai. Jaunystėje garsėjo tiksliomis ir aštriomis atakomis.
Mokydamasis mokykloje, jis tris kartus tapo [[Estija | Estijos]] berniukų čempionu – 1930, 1932 ir 1933 m. Universitete P. Keresas pamėgo korespondencinius šachmatus.
1937–1941 m. P. Keresas [[Tartu]] universitete studijavo matematiką. Savo aukštąją mokyklą jis atstovavo įvairiuose tarpuniversitetiniuose šachmatų turnyruose.
== Atšauktas mačas ==
1938 m. P. Keresas laimėjo vadinamąjį pretendentų turnyrą [[Olandija | Olandijoje]] ir gavo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su tuometiniu čempionu Aleksandru Aliochinu. Tačiau tuo metu prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. P. Kereso tėvynę [[Estija | Estiją]] 1940–1941 metais okupavo [[Tarybų Sąjunga]] ir derybos su [[Aleksandras Aliochinas | A. Aliochinu]] dėl mačo sąlygų nutrūko.
== Pavojingos aplinkybės ==
Antrojo pasaulinio karo metais Estija buvo okupuota Rusijos, paskui Vokietijos, vėl Rusijos. Vokiečių okupacijos metais P. Keresas dalyvavo daugelyje šachmatų turnyrų Europoje. [[1944]] m. sovietams pakartotinai okupavus Estiją, didmeistris nesėkmingai bandė pabėgti. Dėl šio mėginimo P. Keresas sulaukė [[KGB]] grasinimų ir baiminosi dėl savo gyvybės.
P. Keresui pavyko išvengti tremties, tačiau jo sugrįžimas į pasaulinę šachmatų areną buvo atidėtas dėl politinių priežasčių. Tarptautiniuose turnyruose didmeistris vėl pasirodė [[1946]] m. Tačiau ir tuomet jis buvo stebimas.
Manoma, kad ne vieną svarbią partiją prieš Tarybų sąjungos didmeistrius jis specialiai pralaimėjo arba sužaidė lygiosiomis tam, kad išliktų „politiškai korektiškas“ ir saugus. Taip galėjo nutikti dėl sovietinės valdžios pageidavimų, jog garbingiausi titulai atitektų rusams.
== Tolesnė karjera ir mirtis ==
[[1948]]-–[[1965]] m. P. Keresas dalyvavo penkiuose [[Kandidatų turnyras|Kandidatų turnyruose]]: ([[1950 m. Kandidatų turnyras|1950 m.]], [[1953 m. Kandidatų turnyras|1953 m.]], [[1956 m. Kandidatų turnyras|1956 m.]], [[1959 m. Kandidatų turnyras|1959 m.]], [[1962 m. Kandidatų turnyras|1962 m.]] ir [[1965 m. Kandidatų mačai|1965 m. Kandidatų mače]] norėdamas iškovoti teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo. Keturiuose [[Kandidatų turnyras|Kandidatų turnyruose]] liko antras.
Vėliau tris kartus tapo Tarybų Sąjungos čempionu – [[1947]] m. laimėjo čempionatą Leningrade, [[1950]] m. triumfavo Maskvoje, [[1951]] m. dar sykį tapo čempionu Maskvoje.
P. Keresas mirė Helsinkyje [[1975]] m. nuo širdies smūgio, vykdamas namo iš laimėto turnyro [[Vankuveris|Vankuveryje]], [[Kanada|Kanadoje]]. Didmeistrio laidotuvėse Estijoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
== Atminimas ==
* Didmeistriui atminti [[Talinas|Taline]] yra pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta gatvė.
* 2000 metais P. Keresas buvo išrinktas geriausiu per visą šimtmetį Estijos sportininku.
* P. Keresas yra vienintelis šachmatininkas, kurio atminimui kasmet vyksta du turnyrai – vienas Estijoje, o kitas Kanadoje.
== Nuorodos ==
| 