Vikipedija

Irmija Zaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S Vikifikavimas, replaced: → (5), - → – (4) using AWB
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Irmija Zaksas''' (g. [[1919]] m. [[kovo 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]]) – lietuvių [[filosofija|filosofas]], [[marksizmas|marksistiniu]] požiūriu kritikavęs [[religija|religiją]], ateizmo propoguotojas.▼
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1919|03|05|}}
| gimimo vieta = [[Šiauliai]]
| mirė = {{Mirė|1989|10||1919|03|05|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = filosofas, ateizmo propoguotojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[1943]] m. [[SSKP]]
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1946]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
▲'''Irmija Zaksas''' (g. [[1919]]  m. [[kovo 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]])  – lietuvių [[filosofija|filosofas1989]] m. spalio mėn.) – sovietinis filosofas, [[marksizmas|marksistiniu]] požiūriu kritikavęs religiją, [[religijaateizmas|religijąateizmo]], ateizmo propoguotojas.
 
== Biografija ==
[[1936]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]], įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]]. [[1941]]–[[1945]] m. [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karys. [[1946]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Chemijos fakultetą. [[1948]]–[[1963]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1963–[[1976]] m. [[KMU|Kauno medicinos instituto]] filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas, [[1968]] m. profesorius. [[1965]] m. filosofijos mokslų daktaras, pirmasis gavo filosofijos daktaro laipsnį okupuotoje Lietuvoje. 1976 m. perėjo į [[Lietuvos kultūros tyrimų institutas|LSSR MA Filosofijos, sociologijos ir teisės institutą]]. Reiškėsi mokslinėse konferencijose, išleido brošiūrų bei knygų, bei vadovavo istorinio materializmo seminarams. <ref>{{TLE|4|610|Visvaldas Butkus}}</ref>
 
== Marksistinis požiūris į religiją pagal IrmijaIrmiją Zaksą ==▼
[[1936]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių berniukų gimnaziją]], įstojo į [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetą]], [[1946]] m. baigė [[VU|Vilniaus universiteto]] Chemijos fakultetą. [[1965]] m. filosofijos daktaras.
I. Zaksas, remdamasis [[istorinis materializmas|istoriniu materializmu]], teigė, jog [[religija]] atgyveno savo laikus, ir religija privalo nunykti dar esant dabartinei ekonominei bazei (viena iš marksistinės filosofijos tezių  – turinys atsilieka nuo formos; ekonominė bazė  – turinys, valstybės valdymo aparatas bei religija jame  – forma, arba antstatas). Religiją kaip moralės filosofiją turi pakeisti marksistinis humanizmas. Marksistinė religijos traktuotė buvo paplitusi Lietuvoje dar iki marksistinei doktrinai galutinai įsitvirtinant [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]].▼
 
Iš [[psichologija|psichologinės]] perspektyvos Irmija Zaksas teigė, kad žmones atsigręžti į religiją skatina bejėgiškumas. Jis kritikavo katalikų bažnyčios pažiūras į rasizmą ir eugeniką, religines idealistines koncepcijas biologijoje (mistifikuotas pažiūras į gyvybės esmę ir gyvosios gamtos evoliuciją), skelbė, kad antgamtinis religijos charakteris yra fantastinis, iliuzinis ir todėl žalingas psichologiškai. Anot šio teoretiko, žvelgiant iš ateisto perspektyvos, religingo žmogaus pasaulis yra tarsi sudvejintas, o šis dualizmas yra kiekvienos religijos ''conditio sine qua non'', vedanti žmogų į patį giliausią susvetimėjimą su „šiuo“ (jutiminiu) pasauliu ir tikrąja (visuomenine) žmogaus paskirtimi. Marksistiniu požiūriu, pamatinis religijos dualumas, kaip egzistencinio nerimo ir socialinio neveiksnumo prielaida, gali būti dekonstruotas, jei parodytume ideologinį jo pobūdį, o susvetimėjimą įveiktume kūrybišku produktyvumu. Sąlygas dekonstrukcijai sukūrė būtent istorinis vystymasis ir naujos ekonominės bazės susiformavimas.▼
[[1941]]–[[1945]] m. Raudonosios armijos karys. [[1948]]–[[1963]] m. Vilniaus universiteto dėstytojas, [[1963]]–[[1976]] m. Kauno medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas, 1965 m. pirmasis gavo filosofijos daktaro laipsnį okupuotoje Lietuvoje, [[1968]] m. profesorius. [[1976]] m. perėjo į [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] Filosofijos, sociologijos ir teisės institutą.
 
Ateistinę pasaulėžiūrą I. Zaksas vadino „sudedamuoju pažangios demokratinės kultūros elementu“ ir pabrėžė tarybųsovietų valdžios svarbą sudarant palankias sąlygas ateizmo Lietuvoje vystymuisi: [[bažnyčia]] buvo atskirta nuo valstybės, o [[mokykla]]  – nuo bažnyčios. Tai, anot I. Zakso, skatino masių išsivadavimą iš religinių prietarų, socialinį optimizmą, mokslinės pasaulėžiūros įsisavinimą, mokslo raidą, švietimą.▼
Irminas Zaksas rodė iniciatyvą kultūriniame gyvenime, taip pat reiškėsi mokslinėse konferencijose, išleido brošiūrų bei knygų, bei vadovavo istorinio materializmo seminarams.
 
Knygos:
* [[1956]] m. – "Materializmo kova buržuazinėje Lietuvoje prieš religiją ir idealizmą biologijoje"▼
* [[1959]] m. – „Rasizmas ir eugenika buržuazinėje Lietuvoje“
* [[1971]] m. – „Humanizmas ir religija“
* [[1983]] m. „Katalikybė ir egzistencializmas“.
 
 
▲== Marksistinis požiūris į religiją pagal Irmija Zaksą ==
{{main|Marksistinis humanizmas}}
▲I. Zaksas, remdamasis [[istorinis materializmas|istoriniu materializmu]], teigė, jog religija atgyveno savo laikus, ir religija privalo nunykti dar esant dabartinei ekonominei bazei (viena iš marksistinės filosofijos tezių – turinys atsilieka nuo formos; ekonominė bazė – turinys, valstybės valdymo aparatas bei religija jame – forma, arba antstatas).
 
Religiją kaip moralės filosofiją turi pakeisti marksistinis humanizmas. Marksistinė religijos traktuotė buvo paplitusi Lietuvoje dar iki marksistinei doktrinai galutinai įsitvirtinant [[TSRS|Tarybų Sąjungoje]].
 
▲Iš [[psichologija|psichologinės]] perspektyvos Irmija Zaksas teigė, kad žmones atsigręžti į religiją skatina bejėgiškumas. Jis kritikavo katalikų bažnyčios pažiūras į rasizmą ir eugeniką, religines idealistines koncepcijas biologijoje (mistifikuotas pažiūras į gyvybės esmę ir gyvosios gamtos evoliuciją), skelbė, kad antgamtinis religijos charakteris yra fantastinis, iliuzinis ir todėl žalingas psichologiškai. Anot šio teoretiko, žvelgiant iš ateisto perspektyvos, religingo žmogaus pasaulis yra tarsi sudvejintas, o šis dualizmas yra kiekvienos religijos ''conditio sine qua non'', vedanti žmogų į patį giliausią susvetimėjimą su „šiuo“ (jutiminiu) pasauliu ir tikrąja (visuomenine) žmogaus paskirtimi. Marksistiniu požiūriu, pamatinis religijos dualumas, kaip egzistencinio nerimo ir socialinio neveiksnumo prielaida, gali būti dekonstruotas, jei parodytume ideologinį jo pobūdį, o susvetimėjimą įveiktume kūrybišku produktyvumu. Sąlygas dekonstrukcijai sukūrė būtent istorinis vystymasis ir naujos ekonominės bazės susiformavimas.
 
▲Ateistinę pasaulėžiūrą I. Zaksas vadino „sudedamuoju pažangios demokratinės kultūros elementu“ ir pabrėžė tarybų valdžios svarbą sudarant palankias sąlygas ateizmo Lietuvoje vystymuisi: bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, o [[mokykla]] – nuo bažnyčios. Tai, anot I. Zakso, skatino masių išsivadavimą iš religinių prietarų, socialinį optimizmą, mokslinės pasaulėžiūros įsisavinimą, mokslo raidą, švietimą.
 
== Filosofinės idėjos ==
Savo darbuose daug dėmesio skyrė laisvamanybei ir ateizmui Lietuvoje, jų raidai. Tyrinėjo laisvamanių literatūros problematiką ([[mokslas]] ir [[religija]], [[moralė]] ir [[religija]], socialinis religijos vaidmuo), humanistinę ateizmo esmę, religijos ir idealizmo, religijos ir nacionalizmo bei religijos ir egzistencializmo santykius, katalikybės ir egzistencializmo pažiūras į žmogaus esmę. Analizavo katalikiškąją filosofiją, bažnyčios vaidmenį buržuazinėstarpukario Lietuvos ideologiniame gyvenime, reakcinę Lietuvos klerikalų švietimo politiką bendro lavinimo mokyklose. Yra tyrinėjęs I.[[Imanuelis Kantas|Imanuelio Kanto]] etiką ateizmo ir religijos kovoje, jo pažiūras į religiją. Iškėlė [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]], [[Juozas Galvydis|Juozo Galvydžio]] ir kt. inteligentų vaidmenį kovojant prieš religines pažiūras, stengėsi parodyti medicinos vaidmenį nuvainikuojant sielos nemirtingumo dogmą, apibendrinti medicinos įstaigų bei medikų ateistinio darbo formas ir metodus.▼
 
== Bibliografija ==
 
<small>
▲Savo darbuose daug dėmesio skyrė laisvamanybei ir ateizmui Lietuvoje, jų raidai. Tyrinėjo laisvamanių literatūros problematiką ([[mokslas]] ir [[religija]], [[moralė]] ir [[religija]], socialinis religijos vaidmuo), humanistinę ateizmo esmę, religijos ir idealizmo, religijos ir nacionalizmo bei religijos ir egzistencializmo santykius, katalikybės ir egzistencializmo pažiūras į žmogaus esmę. Analizavo katalikiškąją filosofiją, bažnyčios vaidmenį buržuazinės Lietuvos ideologiniame gyvenime, reakcinę Lietuvos klerikalų švietimo politiką bendro lavinimo mokyklose. Yra tyrinėjęs I. Kanto etiką ateizmo ir religijos kovoje, jo pažiūras į religiją.
▲* [[1956]] m. – "Materializmo kova buržuazinėje Lietuvoje prieš religiją ir idealizmą biologijoje". – Vilnius, 1956. – 146 p.
 
* Rasizmas ir eugenika buržuazinėje Lietuvoje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. – 232 p.
Iškėlė T. Ivanausko, J. Galvydžio ir kt. inteligentų vaidmenį kovojant prieš religines pažiūras, stengėsi parodyti medicinos vaidmenį nuvainikuojant sielos nemirtingumo dogmą, apibendrinti medicinos įstaigų bei medikų ateistinio darbo formas ir metodus.
* Ar sulaiko religija nuo pikto? – Vilnius: Politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 51 p.
 
* Religija ir nacionalizmas. – Vilnius, 1965. – 43 p.
* Humanizmas ir religija. – Vilnius: Mintis, 1971. – 197 p.
* Sielos nemirtingumas ir medicina: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1976. – 15 p.
* Kas sukūrė pasaulio tvarką? – Vilnius: Mintis, 1977. – 63 p.
* ''Kto stworzył porządek we wszechświecie?'' – Vilnius: Mintis, 1977. – 56 p.
* Kaip ruošti ir skaityti paskaitą marksistinės-lenininės teorijos klausimais: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1978. – 16 p.
* Sąžinės laisvės ir humanizmas: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1980. – 18 p.
* ''Kto stworzył porządek we wszechświecie?'' – Kaunas: Šviesa, 1980. – 56 p.
* Katalikybė ir egzistencializmas: žmogaus problema. – Vilnius: Mintis, 1983. – 198 p.
* Ateistinės minties raida Lietuvoje. – Vilnius, 1986. – 113 p.
* Katalikybė ir ekumenizmas: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1987. – 22 p.
</small>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija: religijos kritika, laisvamanybė ir ateizmas Lietuvoje / Liuda Vileitienė. – Vilnius: Mintis, 1988. – ISBN 5-417-00034-5
 
{{DEFAULTSORT:Zaksas, Irmija}}
* Vileitienė, Liuda (sud.), „Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija“. Vilnius: Mintis, 1988.
[[Kategorija:Lietuvos filosofai|Zaksas, Irmija]]▼
* Zaksas, Irmija (sud.), „Ateistinės minties raida Lietuvoje“. Vilnius: [s. n.] ,1986.
[[Kategorija:Lietuvos žydai]]
 
▲[[Kategorija:Lietuvos filosofai|Zaksas, Irmija]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Irmija_Zaksas"