Vytautas Statulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = aca
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1929|11|27}}
| gimimo vieta = [[Bikūnai]], [[Antalieptės valsčius]]
| mirė = {{Mirė|2003|11|23|1929|11|27}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| palaidotas =
| tėvas = Antanas Statulevičius
| motina = Danutė Grumbinaitė
| sutuoktinė = Irena Vapsvaitė,<br> [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė]]
| vaikai = Vytas
| veikla = matematikas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[1953]] m. [[SSKP]]
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1954]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Vytautas Statulevičius''' ([[1929]]
== Biografija ==
Gimė ūkininkų šeimoje. [[1936]]–[[1941]] m. mokėsi [[Dubuliškis|Dubuliškio]] pradžios mokykloje. [[1942]]–[[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–[[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–[[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė]]s žemės ūkio mokykloje. 1946 m. [[Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla|Tauragnų progimnazijoje]] eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus.
[[1947]]–[[1949]] m. lankė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus prie [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU). 1949 m. buvo priimtas į [[Kauno universitetas|Kauno universitetą]]. Pašalinus iš universiteto paskirtas [[Salakas|Salako]] vakarinės darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi. 1949–[[1954]] m. studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete. [[1951]]–1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. 1954–[[1957]] m. mokėsi [[Leningrado universitetas|Leningrado universiteto]] Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu.
1957–[[1959]] m. LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. [[1958]] m. stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms [[Markovo grandinė]]ms“. 1959–[[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 m. tapo VU [[docentas|docentu]]. 1960–[[1966]] m. Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1960–[[1965]] m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1965–[[2003]] m. Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1966–[[1995]] m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo [[1977]] m. Matematikos ir kibernetikos, nuo [[1990]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas]]) direktorius. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. [[1968]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas. [[1970]]–[[1984]] m. „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1972]] m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. [[1976]]–[[1985]] m. LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1990 m. „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas. 1985–[[1991]] m. LSSR MA viceprezidentas. [[1987]]–1990 m. [[SSRS AT]] liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės seniūnas. [[1988]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
1990–1995 m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. Žmonai mirus, [[1993]] m. vedė matematikos profesorę [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldoną Aleškevičienę]]. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1995–[[2000]] m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas. 1997–[[1998]] m. [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] Matematinės statistikos katedros profesorius. 1996–2003 m. Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2000–2003 m. Ministrų pirmininkų [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] ir [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] visuomeninis patarėjas mokslo ir švietimo klausimais. 2003 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu.
Nuo jaunų dienų grojo [[armonika]] ir [[akordeonas|akordeonu]], ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. 2003 m. [[lapkričio 23]] d. mirė dėl sunkios ligos. <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/</ref> Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e.
== Mokslinė veikla ==
Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, [[tikimybių teorija]] ir [[matematinė statistika]] tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė [[informatika|informatikos]] plėtrai. [[1962]] m. įkurtas instituto [[Skaičiavimo centras]], suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.
V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams [[Integralas|integralams]] ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.
Jam dirbant LMA viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
Daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub</ref> Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. <ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11stat.html H. Pragarauskas, M. Sapagovas, L. Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui – 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12]</ref><ref>[http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1999-2/1999-2-47-50.pdf V. Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2 (8), p. 47-50]</ref><ref>[http://www.mii.lt/files/mii50.pdf Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261–271 p.]</ref> Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas. <ref>[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_dokt Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai]</ref> [[2005]] m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams. <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija</ref>
== Įvertinimas ==
* [[1956]] m. Leningrado universiteto II-ojo laipsnio premija
* 1966 m. [[LSSR valstybinė premija]]
* [[1971]] m. SSRS MA Markovo premija (su kitais)
* [[1974]] m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas
* [[1979]] m. [[SSRS valstybinė premija]] (su kitais)
* 1987 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
* 2000 m. DLK [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594</ref>
* 2000 m. VDU garbės profesorius
== Šaltiniai ==
{{ref}}
==
* Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga / [[Henrikas Jasiūnas]]. – Vilnius: TEV, 1999. – 35 p.: portr.
* Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė / Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: LMAB: MII, 1999. – 89 p.: portr. – ISBN 9986-680-11-5
* Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: bibliografijos rodyklė / Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-26-3
{{DEFAULTSORT:Statulevičius, Vytautas}}
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos matematikai tikimybininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
|