15:25, 12 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Perkeliamos 60 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q82772. ← Prieš tai darytas keitimas		00:16, 29 liepos 2013 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 652 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Japoniškas tekstas}} '''Kandži''' ({{jp\|漢字}}; [[romadži]] - – ''kanji'') – kiniški ženklai, vartojami [[japonų raštas\|japonų rašto]] sistemoje kartu su [[hiragana]], [[katakana]] ir [[romadži\|lotyniškais rašmenimis]]. == Istorija == Kandži į [[Japonija\|Japoniją]] atkeliavo iš [[Kinija\|Kinijos]] per [[Korėja\|Korėją]]) pirmaisiais mūsų eros amžiais. Jų sklaida suaktyvėjo IV a., Japonijai okupavus Korėją, bei VI a. Japonijoje pradėjus plisti [[budizmas\|budizmui]]. Pirmas oficialus kandži naudojimo įteisinimas įvyko VII a. Tuo metu japonų kalba neturėjo savo rašto, todėl kiniškais ženklais užrašyti tekstai buvo skaitomi kinų kalba. Tai lėmė, kad su kandži buvo pasiskolintas ne tik raštas, bet ir žodžiai (ypač religiniai, moksliniai terminai). Laikui bėgant jie buvo adaptuoti japoniškam tarimui, taip pat su kai kuriais kandži pradėti rašyti ir japoniškos kilmės žodžiai. Iš to kilo dvigubas tokių kandži skaitymas: kiniškas ir japoniškas. Dėl kinų ir japonų kalbos gramatikos skirtumų, japonų kalbos nebuvo įmanoma pilnai užrašyti vien tik su kandži. Siekiant panaikinti šį trūkumą, kandži būdavo papildomi papildomais ženklais, vadinamais ''manjogana''. Vėliau, maždaug IX a., iš jų išsivystė lig šiol naudojama ''[[kana]]'' - – dvi skiemeninės abėcėlės ([[hiragana]] ir [[katakana]]).<ref>Steven Roger Fischer. ''A History of Writing.'' Reaktion Books, 2004, p. ~~195-200~~195–200</ref> == Kiekis == Norint japoniškoje spaudoje suprasti ne mažiau kaip 95 % teksto, privalu mokėti apie du tūkstančius kandži ženklų (''[[džiojo kandži]]'') ir jų junginių. Šis kiekis išmokstamas iki vidurinės mokyklos baigimo. Įtraukiant retesnius tebenaudojamais ir beveik nenaudojamus hieroglifus, kandži ženklų kiekis siekia daugiau kaip 3500. == Rašymas == Kiekvienas kandži turi fiksuotą brūkšnelių skaičių ir nusistovėjusį jų užrašymo eiliškumą. Paprastai viršutiniai brūkšneliai rašomi prieš apatinius, esantys arba prasidedantys kairėje prieš esančius dešinėje ir esantys išorėje prieš esančius viduje. Nepaisant brūkšnelių skaičiaus, visi kandži yra tokio pačio aukščio ir pločio. Visi kandži susideda iš paprastesnių, „raktais“ vadinamų dalių, kurių yra 214. Pavyzdžiui, 話 (pokalbis) susideda iš kairėje pusėje esančios dalies 言 (žodis) ir dešinėje esančios 舌 (liežuvis). == Skaitymas == Kandži japonų kalboje sudaro dviejų rūšių skaitymai: ''on-jomi'' (kiniškasis skaitymas) ir ''kun-jomi'' (japoniškas skaitymas). Būdami junginiuose, kandži dažniausiai skaitomi pagal ''on-jomi'', o pavieniai - – pagal ''kun-jomi'', tačiau egzistuoja ir junginių, kuriuose naudojamas ''kun-jomi'' arba mišrus skaitymas. === On-jomi === On - – jomi (音読み) skirstoma į 4 tipus: * Go - – on (呉音) * Kan - – on (漢音) * Tō-on (唐音) * ~~Kan'jō~~Kan’jō-on (慣用音) {{lentelės viršus}} Eilutė 31: ! Kan-on ! Tō-on ! ~~Kan'jō~~Kan’jō-on \|----- \| 明 Eilutė 125: \|} Labiausiai paplitęs tarimas yra kan-on. Go-on yra ypač dažnas budistų terminologijoje, pvz., 極楽 - – ''gokuraku'' (rojus). Tō-on atsiranda kai kuriuose žodžiuose, pvz., 椅子 - – ''isu'' (kėdė) arba 布団 - – ''futon'' (čiužinys). === Kun-jomi === Kun-jomi (訓読み) – japoniškas hieroglifo skaitymas. Kun-jomi reikšmių paprastai būna daugiau nei on-jomi (pastarųjų – maksimaliai 2). Per daugelį metų japonai ir pačius savo hieroglifus papildė naujais – [[kokudži]] (国字) hieroglifais, t. y. japoniškos kilmės hieroglifais, turinčiais dažniausiai tik japonišką reikšmę. == Šaltiniai == Eilutė 137: * [[Džiojo kandži]] {{Rašto sistemos}} {{Vikižodynas\|kandži\|no=T}} {{Commons\|Kanji\|no=T}}

Kandži: Skirtumas tarp puslapio versijų