Jan Matejko: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = Janas Mateika<br/>{{pl|Jan Matejko}}

| paveikslėlio dydis = 200px

| gimimo data = {{Gimė|1838|707|28}}

| gimimo vieta = [[Krokuva|Krokuvoje]]

| mirties data = {{Mirė|1893|11|101|1838|707|28}}

| mirties vieta = [[Krokuva|Krokuvoje]]

| tautybė =

| sutuoktinistėvas =

| tėvasmotina =

| motinasutuoktinė =

| vaikai =

| sritisįstaigos =

| įstaigospareigos =

| pareigosišsilavinimas =

| alma_materstudentai =

| studentaiapdovanojimai =

| žinomasparašas =

| apdovanojimaipastabos =

| parašasvikiteka = Jan Matejko

'''Janas Mateika''' ({{pl|Jan Matejko}}; [[1838]]  m. [[liepos 28]] d., [[Krokuva|Krokuvoje]], dažnai jo gimimo data neteisingai nurodoma kaip [[liepos 24]], pats dailininkas tvirtino, kad jis gimė [[liepos 30]]  – [[1893]]  m. [[lapkričio 1]] d., ten pat)  – [[Lenkija|lenkųLenkijos]] dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais.

Mateikų proseneliai buvo [[Čekaičekai|čekų]] žemdirbiai Rudnicų gyvenvietėje. Jo tėvas, Francas, buvo kilęs iš [[Hradec Kralovė]] miesto, o [[Galicija|Galicijoje]] dirbo muzikos mokytoju. Pradžioje dirbo Wodzick giminei Koscielnikuose (dabar tai ''Nowa Huta'' rajono dalis, Krokuvoje), vėliau persikėlė į Krokuvos miestą, kur susituokė su Katerina Rosberg, kilusia iš lenkų – -vokiečių kilmės balnių šeimos.

Jaunystėje, [[1848]]  m., Janas pragyveno [[Austrija|austrų]] Krokuvos bombardavimą, vėliau [[1863 m. sukilimas|1863-1864]]1863–1864 m. sukilimą]], kurį parėmė finansiškai (dalyvauti pats negalėjo dėl sveikatos problemų). Paveiktas šių nacionalinių tragedijų vietoj bažnytinių paveikslų pradėjo paišyti istorinius. Dažnai savo paveiksluose jis atvaizduodavo asmenis, kurių vaizduojamose vietose nebuvo (pvz.: ''Hugo Kołłątaj'' ir generolas ''J. Wodzicki'' „Raclavicų mūšis“ paveiksle). Paveikslai atspindėjo ne tikslius istorinius faktus, o greičiau turėjo simbolinę – -filosofinę bei edukacinę prasmę.

[[1864]] metais m. jis susituokė su Teodora (kilusiąkilusia iš ''Giebułtowsku'' giminės), su kuria turėjo penkis vaikus: Beatą, Heleną, Tadeušą, Jurgį ir Reginą, tačiau paskutinioji mirė dar būdama kūdikiu. Žmona jam buvo įkvėpėja ir pozuotoja įvairiuose darbuose (pvz.: karalienė [[Bona Sforza]] paveiksle „Prūsų duoklė“ paveiksle). Per savo gyvenimą jo darbai tapo žinomi visoje Lenkijoje, kur tapo visų žinomu klasiku. Taip pat įgijo šlovę ir pasaulyje (ypatingai sėkmingos parodos buvo [[Paryžius|Paryžiuje]]). Jis pats vengė viešumo, ypatingai oficialių renginių, kurie jam sukeldavo didelį stresą. Buvo pagrindinis Meno akademijos rektorius Krokuvoje. Žymiausi jo mokiniai: ''M. Gottlieb'', ''J. Malczewski'', ''J. Mehoffer'', ''S. Wyspiański''. Namuose, kur gyveno Matejko, dabar yra jam skirtas muziejus.

== "Žalgirio„Žalgirio mūšis"mūšis“ Lietuvoje ==

Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“ kartu su [[XV amžius|XV a.]] ginkluote ir rekonstruotomis [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] vėliavomis buvo eksponuojamos [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]], [[1999]]  m. nuo [[balandžio 14]] d. iki [[rugsėjo 10]] d. Paroda, tuo pačiu pavadinimu kaip ir paveikslas, buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje buvo apsilankę apie 50 000 lankytojų.

|[[Vaizdas:Grunwald bitwa.jpg|thumb|350px|''Žalgirio mūšis (1410)'']]

|[[Vaizdas:Prussian Homage.jpg|thumb|350px|''Prūsų duoklė (1525)'']]

|[[Vaizdas:Mieszko1Unia Lubelska.jpgJPG|thumb|150px350px|Mieško''Liublino Iunija'']]

|[[Vaizdas:WladyslawJan JagielloMatejko-Batory pod Pskowem.jpg|thumb|150px350px|Jogaila''Steponas Batoras prie Pskovo'']]

[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Rektoriai|Matejko, Jan]]}}

[[Kategorija:Lenkijos dailininkai|Matejko, JanRektoriai]]