Vestgotai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 3:
'''Vestgotai''' arba '''Vizigotai''' yra viena iš dviejų [[gotai|gotų]] genčių šakų (kita [[ostgotai]]). Ji priskiriama prie [[germanai|germanų]] genčių, kurios vaidino svarbų politinį vaidmenį [[Europa|Europoje]] [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]] metu ir stipriai prisidėjo prie [[Romos imperija|Romos imperijos]] žlugimo. Šiai žlugus, vestgotai išsaugojo savo reikšmę dar du su puse šimto metų.
Atsiskyrę nuo pagrindinės gotų grupės, romanizuoti vestgotai kaip atskira tauta atsirado IV amžiuje Balkanuose, kur jie kariavo kelis karus su Roma. [[Alarikas I|Alariko I]]
Galiausiai vestgotai apsistojo pietų Galijoje ir tapo romėnų sąjungininkais. Kodėl taip įvyko vis dar ginčijamasi. Susipykę su romėnais jie įkūrė atskirą karalystę su sostine [[Tulūza|Tulūzoje]]. Palaipsniui jie užėmė Ispaniją išstumdami [[alanai|alanus]] ir [[vandalai|vandalus]]. Juos iš Galijos pradėjo stumti [[frankai|frankų]] karalius [[Chlodvigas]], kai nugalėjo vestgotus Vouillé mūšyje [[507]] m. Į šiaurę nuo Pirėnų vestgotams liko tik Septimanija. Mažas vestgotų elitas valdė beveik visą Pirėnų pusiasalį išskyrus Svebų karalystę ir [[Bizantija|Bizantijos]] Ispaniją.
| |||