16:01, 9 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 80 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q9371 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		13:02, 24 liepos 2013 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 198 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Blužnis''' ({{la\|lien, s. splen}}) – [[limfinė sistema\|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema\|kraujotakos]] sistemų dalis. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme (pašalina iš kraujo svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles, gamina antikūnus). Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g (suaugusio vyro blužnis vidutiniškai sveria 192 g, o suaugusios moters - – 153 g); jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas\|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - – minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp [[skrandis\|skrandžio]] ir [[diafragma\|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu. [[Vaizdas:Organai bluznis 500px.jpg\|thumb\|Blužnis]] Eilutė 7: ==== Blužnies sandara ir funkcijos ==== Blužnyje skiriamas diafragminis paviršius, ''facies diafragmatica visceralis'', ir šiek tiek įgaubtas vidinis paviršius, pasuktas į organus. Šiuo paviršiumi blužnis liečiasi su keliais organais - – inkstu, skrandžiu, skersine gaubtine žarna. Abu paviršius skiria viršutinis ir apatinis kraštai. Apatinis bukas, pasuktas žemyn ir į užpakalį, ''margo inferior'', viršutinis aštrus, pasuktas aukštyn ir į priekį, ''margo superior''. Abu kraštai sueina į apatinį užpakalinį, ''extremitas posterior'', ir priekinį viršutinį, ''extremitas anterior'', galus. Vidinio paviršiaus centre yra blužnies vartai, ''hilum lienale'' (''hilum splenicum''), kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies [[Arterija\|arterijos]] šakos, [[Vena\|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas\|nervai]]. Blužnį iš visų pusių dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima''', kurią sudaro tinklinio ir limfoidinio audinio telkiniai.[[Vaizdas:Gray1189.png‎‎\|thumb\|right\|300px\|Blužnies skersinis pjūvis, kuriame matyti trabekulinis audinys bei blužnies vena ir jos intakai]] Eilutė 56: \| Raudonoji pulpa \|style="border-bottom:3px solid grey;" \| Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir svetimkūnius. \| style="border-bottom:3px solid grey;" \| Sudaryta iš tinklinio jungiamojo audinio, turinčio veninių ančių ir kraujo forminių elementų. \|- \| style="border-bottom:3px solid grey;" \| Baltoji pulpa Eilutė 68: ==== Svarbiausios funkcijos ==== * Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas. * Imunitetas (imuninis organizmo atsakas) – '''antikūnų''' gamyba. * Blužnyje gaminamas ''opsoninas'', ''properdinas'' (kraujo plazmos baltymas), ''tuftsinas'' (imuninės sistemos tetrapeptidas). * Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus '''hemopoezės''' (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus). Eilutė 77: * Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių); * Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio (kraujo užkrėtimo) rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos); * Išsivystytų trombocitozė - – per didelis trombocitų (kraujo plokštelių, dalyvaujančių kraujo krešėjime) skaičius kraujyje. ==== Sutrikimai ir ligos ==== * Splenomegaliją ({{la\|splenomegalia}}) – blužnies padidėjimą - – sukelia daugybė veiksnių (infekcijos, leukemija, autoimuninės ligos, kraujo ligos, kepenų cirozė, helmintozės). Taip pat viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamasis ''hipersplenizmas''). Padidėjusi blužnis sukelia skausmus pilvo viršuje kairėje ir greitą sotumo jausmą valgant, nes padidėjusi blužnis spaudžia skrandį. Pirmiausia gydoma pagrindinė liga (blužnies padidėjimo priežastis), jei rezultato negaunama - – blužnis šalinama. * Blužnies abscesas (pūlinys) - – esant silpnam organizmo atsparumui, sergant infekcinėmis ligomis, bakterijos (stafilokokai, streptokokai) gali patekti į blužnį - – pradeda formuotis abscesas. Svarbiausi simptomai: ilgai nekrintanti temperatūra ir skausmai pilvo viršuje, kairėje pusėje ar pašonėje (kartais gali plisti į kairįjį petį). * Blužnies infarktas - – žmonėms, sergantiems leukemija ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis, yra didesnė rizika išsivystyti blužnies infarktui. Jo metu žūva didelė dalis blužnies ląstelių, todėl jaučiamas skausmas. Būdingi simptomai: staiga prasidėjęs ir vis stiprėjantis, duriantis skausmas pilvo viršuje kairėje, kuris plinta į kairįjį petį ir sustiprėja giliai kvėpuojant. Blužnis yra dažniausiai pažeidžiamas pilvo organas. Pagrindinės blužnies traumų priežastys - – eismo įvykiai ir smurtiniai sužalojimai. Stipriai sutrenkus pilvą gali prasidėti vidinis kraujavimas, nes plyšta blužnis. Vyrams blužnies trauma dažnesnė nei moterims, dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus žmonės. Sužalojus pilvo ertmės organus, jaučiamas stiprus skausmas. Kai sužalota blužnis, jaučiamas iradiacinis skausmas į kaklą. Apžiūrint nukentėjusįjį, matomi sumušimai viršutiniame kairiajame pilvo kvadrate, apatinėje krūtinės ląstos dalyje. Blužnies žaizdos gali sukelti pavojingą kraujavimą į pilvą. Išsiliejus daug kraujo, vystosi šokas dėl nukraujavimo, o kraujas dirgina pilvaplėvę, dažnai supūliuoja. Jei įvykus pilvo traumai sumažėja sistolinis kraujospūdis, pastebimi ūmios mažakraujystės simptomai, galima įtarti vykstantį gausų vidinį kraujavimą. Nukentėjusysis išblykšta, rečiau plaka širdis, purto drebulys, pila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas paviršutiniškas kvėpavimas, dažnas silpno prisipildymo pulsas, silpnumas, nerimas. Nukentėjusysis gali nualpti. Sužeidus pilvo ertmės organus labai greitai prasideda šokas. [[Vaizdas:Illu_lymphatic_system.jpg‎\|thumb\|right\|300px\|Blužnis - – limfinės sistemos organas]] == Nuorodos == * http://www.bartleby.com/107/ * R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6; * ŽMOGAUS ANATOMIJA. II tomas / R. Stropus, V.Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D. H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, G.H. Schumacher. - – Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2007. - – 480 p. * [http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html]; * [http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml]

Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų