|
|registro Nr. = A1318K / 24507, 24508, 5100 / AR382
}}
'''Burbaičių piliakalnis su gyvenviete''' arba ''Piliukas'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A1318K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR382) – [[piliakalnis]] [[Kelmės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Burbaičiai|Burbaičių]] kaimo, [[Kražantė]]s dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Pasiekiamas keliu [[Kelmė]] – [[Johampolis]], yra 200 m į kairę šiaurės kryptimi, išvažiavus iš miško, už sodybos.
== Piliakalnis ==
Piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Šlaitai į Kražantę ir upelį statūs, iki 49°, apie 24 m aukščio. Piliakalnio viršuje yra beveik apskrita 18 m skersmens aikštelė; ją iš rytų ir pietų juosia pylimas, kurio aukštis nuo aikštelės 9,5 m, iš išorės - – 10 m. Piliakalnio pietryčių papėdėje yra apie 30 m ilgio, 15 m pločio ir apie 1,5 m gylio griovys. Vakariniame šlaite, apie 14,5 m žemiau viršutinės aikštelės - – antra 18 x 20 m dydžio aikštelė. Vakarinėje dalyje - – gili dauba, prigriozdinta milžiniškų akmenų luitų. [[Petras Tarasenka]] knygoje „Pėdos akmenyje“ ([[Vilnius]], [[1958]] m.) pakilesnėje pietinėje piliakalnio pusėje nurodė buvus didoką akmenį su žmogaus pėda. Piliakalnio pietryčių papėdėje rasta senovės gyvenvietės liekanų.
== Tyrimai ==
[[1903]] m. piliakalnį žvalgė [[Liudvikas Kšivickis]]. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1967]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi [[keramika|keramikos]].<ref>{{VLE|III||[[Vytautas Daugudis]]|Burbaičių piliakalnis}}</ref> Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].
== Legendos ==
Piliukas plačiai žinomas savo padavimais ir legendomis. Kartą gilioje senovėje per [[Žemaitija|Žemaičių]] kraštą keliavo neregėto ūgio milžinas. Pavargęs atsisėdo pailsėti ant stataus Kražantės kranto, ten, kur dabar yra Burbaičių kaimas. Čia milžinas nusiavęs didžiulę, lyg koks laivas klumpę ir išpylęs prisisėmusios žemės. Iš tos žemės pasidariusi kalva, vėliau Piliuku pavadinta. Kovų su priešais metais ją žemaičiai pavertę piliakalniu: kalvą atlyginę, nukasę viršūnę ir ten pastatę medinę pilį, aplink supylę pylimą, iškasę gynybinį griovį.
L. Kšivickis „Žemaičių senovėje“ <ref>Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, 1928. P.13-14, 86-87.</ref> rašė, kad ant Burbaičių pilikės buvusi bažnyčia, kuri prasmegusi į žemę, esą dar ir dabar kartais girdėti iš po žemių giedant gaidį. Kažkas mėginęs kasti kalną nuo Kražantės pusės, bet kitą dieną viskas buvę užversta. Žmogus vėl kasęs, bet jo darbas nuėjęs veltui. Žmogus įtaręs kažkokių šmėklų darbą, persigandęs ir liovęsis kasęs.
Piliuko žiląją senovę mena kitoje Kražantės pusėje buvęs Žirginės, vėliau sulenkintas į Kaniūkus, kaimas, kuriame gyvenę šios pilies raitininkai.<ref>[http://www.vipt.lt/cms/app?service=external/index&sp=4116 Johampolio istorija]</ref>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
* Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
* Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.
* Lietuvos TSR kutūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 126.
* L. Krzywicki. Zmudz starozytna. Dawni Zmudzini i ich warownie.- Warszawa, 1906. P.85, 88-89.
* K. Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.14.
* Graži istorinė vieta – - "Piliukas"„Piliukas“ // Šiaulių naujienos.- 1928 [[kovo 11]] d. P.3.
* Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
* Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.68. P.9-29 (Burbaičiai), 136-141136–141(Piliukas)
== Nuorodos ==
|
