Vikipedija

Bajorai (Lietuva ir Lenkija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Rencas (aptarimas | indėlis)
34 231 keitimas
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Szlachta Herby.jpg|right|300px|thumb|[[ATR]] bajorai atstovai Seime, su žemių herbais]]▼
{{otheruses|Bajorai}}
▲[[Vaizdas:Szlachta Herby.jpg|right|300px|thumb|[[ATR]] bajorai atstovai Seime, su žemių herbais]]
 
'''Šlėkta''', '''šlėktos''' arba '''bajorai''' – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų [[luomas]] [[Lenkijos Karalystė|Lenkijos karalystėje]], vėliau [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]]. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises.{{faktas}} Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija – ''Dvorianstvo''. Luomo privilegijos buvo panaikintas 1863 m. [[Caras|caro]] įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilminguosius protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu ''bajorai'', iš istorinės tiesos požiūrio lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas ''šlėkta'', tačiau šis terminas nėra plačiai vartojamas, nes lietuvių kalbininkams nepatinka iš lenkų kalbos atėjęs terminas <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16</ref><ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 69</ref>, tačiau tai daroma neteisėtai <ref>Mečislovas Jučas. (2000) Lietuvos bajorai // Lietuvos bajorų palikuoniai. ISBN 9986-442-78-8. P. 16</ref>{{faktas}}, nes patys save kilmingieji vadino ''šlėkta''. Atsisakymas naudoti terminą ''šlėkta'' sukomplikuoja įvardijimą <ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 64</ref>. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
P. 16</ref>{{faktas}}, nes patys save kilmingieji vadino ''šlėkta''. Atsisakymas naudoti terminą ''šlėkta'' sukomplikuoja įvardijimą <ref>Jūratė Kiaupienė. (2003) „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. ISBN 9955-595-08-6. p. 64</ref>. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
 
== Terminų kilmė ==
Lietuviškas terminas ''bajorai'' yra skolinys iš senrusių (rusėnų, gudų) kalbos ''бояре'' '[[bojarinai]] (stambūs senosios Rusijos žemvaldžiai)'. Šis žodis (vienaskaita {{Ru|боярин}}) ir jo variantai plačiai paplitę slavų kalbose (bulgarų, chorvatų, slovėnų, čekų, lenkų ir kt.). Žodis kilęs iš senovės [[tiurkai|tiurkių]] ''*boĭ är'' 'turtingas, žymus vyras' (jam giminingas žinomas tiurkiškas žodis ''[[bajus]]'' – 'turtuolis')<ref>Черных П.Я. (1999) Историко-этимологический словарь современного русского языка. т.1. p.106</ref>. Manoma, kad šį terminą į senrusių kalbą atnešė tiurkų gentys: [[pečenegai]] arba [[polovcai]]. Terminas ''bajus'' iki šiol vartojamas [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], [[Kazachija|Kazachijoje]], [[Kaukazas|Kaukaze]]. Rusų žemėse „bojarino“ terminas rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas nuo [[XI amžius|XI a.]]
 
Laikui bėgant termino ''bajoras'' reikšmė kito. [[XVI amžius|XVI]] amžiaus pabaigoje sąvoka ''bajoras'' galutinai atsiskyrė nuo sąvokos šlėkta. Nuo tada bajoru buvo įvardijamas nekilmingasis dirbantis dvare.{{faktas}} Pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas. Terminas bajoras buvo vartojamas apibrėžti nekilmingo luomo žmogų dirbantį dvare, pavyzdžiui, tijūnu, ekonomu. Jais dirbdavo ir laisvieji valstiečiai. Tai liudija tokios lietuvių valstiečių pavardės kurios formavosi 17-18 amžiuose kaip: ''Bajoras'', ''Bajorūnas'', ''Bajoraitis''. Patys save kilmingieji vyraujant lenkų kalbai įvardindavo terminu ''szlachta'', lietuvių kalboje – ''šlėkta''.
 
Persikeliant lenkų šlėktai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkę]] ir [[Bresto vaivadija|Bresto vaivadiją]] [[XVI amžius|XVI]] amžiuje atsirado dar vienas terminas – ''zemiane''. Terminas kilęs iš lenkų kalbos žodžio žemė. Iš pradžių jis žymėjo tam tikrą gyventojų sluoksnį. Nuo šlėktos skyrėsi tuo, kad neturėjo teisės dalyvauti [[seimelis|seimeliuose]], mokėdavo [[činšas|činšą]] ir [[konievščina|konievščiną]], karo atveju vietoj mokesčių privalėdavo atvykti su žirgu ir ginkluote <ref>Валеры Мянжынскi. (2007) Шляхта, баяры, дваране, зямяне, мяшчане i iншыя асобы кнiгi метрыкi ВКЛ № 30.// Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija. ISBN 978-9986-780-91-5. p.121</ref>. Vėliau ši žmonių kategorija susiliejo su bajorais, tačiau įvardijimas ''žiemionys'' kaip luomo sinonimas išliko.
Валеры Мянжынскi. (2007) Шляхта, баяры, дваране, зямяне, мяшчане i iншыя асобы кнiгi метрыкi ВКЛ № 30.//
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija. ISBN 978-9986-780-91-5. p.121</ref>. Vėliau ši žmonių kategorija susiliejo su bajorais, tačiau įvardijimas ''žiemionys'' kaip luomo sinonimas išliko.
 
Lietuvių kalboje taip pat vartojamas skolinys iš [[lenkų kalba|lenkų kalbos]] – ''šlėkta''. Į lenkų kalbą jis atėjo iš [[Čekija|Čekijos]] ''šlechta'' kartu su kitais administraciniais terminais, čekai jį perėmė iš senosios vokiečių žemaičių kalbos ''geschlecht'', tai yra – ''turintis giminę'', o žodis ''slahta'' šia kalba reiškė ''dirbti''. Lenkų kalboje iš pradžių prigijo terminas ''szlachetnie urodzony'' – kilmingai gimęs, tačiau vėliau, susiformavus [[aristokratija|aristokratijos]] sluoksniui, jis imtas taikyti vidutiniam bajorų sluoksniui. Neturtingi ir ne tokie kilmingi bajorai buvo vadinami ''szlachta zaściankowa'', ''szlachta zagrodowa'', ''szlachta szaraczkowa'' – užsieniniai, užtvoriniai, tačiau tuo jie skyrėsi nuo ''cholopų'', neturinčių jokių kilmės tradicijų.
eilutė 44 ⟶ 42:
 
== Luomo evoliucija ==
[[Vaizdas:Ubior Szlachty.jpg|thumb|250px300px|XVII a. Lenkijos bajorai]]
Lietuvoje kilmingųjų luomas galutinai susiformavo XV a. Ilgą laiką bajorų luomas išliko atviras, t. y. į jį buvo galima patekti ne tik pagal kilmę, bet ir už nuopelnus didžiajam kunigaikščiui. Tarnybinių bajorų vaidmuo didėjo mažėjant eilinių kunigaikščių, valdžiusių vieną – dvi pilis, skaičiui, ypač [[Švitrigaila|Švitrigailos]]-[[Žygimantas Kęstutaitis|Žygimanto]] karo metu.
 
XV a. labai išplito stambioji žemėvalda. Bajorų viršūnė pradėjo save vadinti ponais. Jie ėmė dalyvauti valstybės gyvenime. XV a. atsirado [[Ponų taryba]], patarinėjusi karaliui. Bet kai XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, tai buvę ponai tapo didikais. Bajorų luomas susiskaidė – jį sudarė didikai ([[Kunigaikštiskunigaikštis|kunigaikščiai]]), tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, kurie labai priklausė nuo didikų. Bajorija susiformavusios Lietuvos valstybės pagrindu tapo [[Viduramžiai]]s: bajorų žmonės mokėjo mokesčius, statė ir taisė pilis, vykdė pasėdžio prievolę.
 
Iš pradžių vyravo žemės valdymas iki gyvos galvos, vėliau formuojasi tėvoninė žemėvalda. Norėdami didinti kariuomenės skaičių [[Didysis kunigaikštis|Didieji kunigaikščiai]] dalindavo [[beneficija]]s, nes nuo žemės priklausė ir tarnyba. Lietuvos valstybė iki XIV a. pabaigos valdė apie 2/3 visų žemių, o [[1569]] m. jai liko tik 1/3, nes daug žemių buvo išdalyta bajorams. Pagal [[1528]] m. [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s surašymą etninė Lietuva turėjo 5730 raitelių, o rusų žemės – 5372 raitelius. Vienas raitelis buvo siunčiamas nuo 8 valstiečių tarnybų. Tarnyboje buvo 3-4 valstiečių kiemai.
eilutė 59 ⟶ 57:
 
== Šlėktų giminės ==
[[Vaizdas:Stanislaw Antoni Szczuka (1652 1654–17101654-1710).jpg|thumb|250px200px|Lenkų šlėktos portretas [[sarmatizmas|sarmatiška apranga]] – LDK pakancleris [[Stanisław Antoni Szczuka]]]]
 
[[1567]] m. kariuomenės surašymo metu Lietuvoje jau buvo 3,5 mln. gyventojų. Stambūs žemvaldžiai apėmė apie 40 % visos bajorų turimos žemės. Vien 41 ponų šeima turėjo 36,8 % visų bajorams priklausomų valstiečių. Smulkūs žemvaldžiai sudarė apie 80 % visų bajorų ir turėjo tik 53 % visų bajorų valstiečių. Iš pačių stambiausių žemvaldžių minėtini [[Kęsgailos]], kurie [[1528]] m. karo atveju telkė 768 raitelius, [[Radvilos]] – 621, [[Goštautai]] – 422, [[Astikai]] – 337 ir kt.
eilutė 79 ⟶ 77:
 
== Lietuvos bajorų privilegijos ==
[[Vaizdas:Szlachcic polski.jpg|thumb|250px200px|18 amžiaus bajoras, [[Jean-Pierre Norblin]] paveikslas]]
Išdalinęs valstybės žemes, didysis kunigaikštis ir pats tapo priklausomas nuo vis daugiau teisių ir privilegijų reikalavusių stambiųjų bajorų. Jiems suteikiama administracinė ir teismo valdžia jų valdose gyvenantiems žmonėms, vis daugiau teisių suteikiama valstybės valdyme. Bajorų teisinį statusą Lietuvoje nustatė keletas didžiųjų kunigaikščių privilegijų:
* [[1374]] m. Lenkijos karalius Liudvikas Anžu [[Košicė]]s statutu atleido Lenkijos bajorus nuo mokesčio už žemę.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Bajorai_(Lietuva_ir_Lenkija)"