Bašio gimė kaip '''Macuo Kinsaku''' apie 1644 m, kažkur prie Ueno, [[Iga provincija|Iga provincijoje]]. Jo tėvas galėjo būti žemo rango [[samurajus]], o tai galėjo suteikti Bašio galimybę padaryti karjerą kariuomenėje, bet įžymų gyvenimą. Tačiau Bašio tapo Tōdō Jošitada tarnu. Jie dalijosabu mėgo pomėgiu haikai (bendradarbiaujant sukurta poezija, prasidedanti 5-7-5 skiemenimskiemenimis (dabar vadinamais haiku) ir užsibaigianti kito poeto 7-7 skiemenų priedu). Todo ir Bašio susigalvojo ''haigo'' (haikai rašytojų slapyvardžius). Bašio buvo Sobo ir jis turėjo '''Macuo Munefusa''' samurajaus vardą. [[1662]] m. buvo išspausdintasišspausdinta pirma išlikusi Bašio poema, [[1664]] m. du hokkuhaiku išspauzdintiišspausdinti rinktinėje ir [[1665]] m. Bašio ir Jošitada šimto eilučių ''renku'' su keliais pažįstamais.
Deja, [[1966]] m. Jošitada mirė, užbaigdamas ramų Bašio kaip tarno gyvenimą. Nėra jokių to meto įrašų, bet tikima, kad Bašio atsisakė galimybės gauti samurajaus statusą ir paliko namus. Biografai siųlosvarsto įvairias priežaastispriežastis ir tikslus, įskaitant neįtikėtiną romaną tarp Bašio ir Šinto šventikės, vardu Džutei. Paties Bašio pastabos apie tuos laikus yra itin miglotos. Jis prisimena, kad „ aš„aš troškau valdžios posto su žemės valda“ ir „ buvo„buvo laikai, kai aš buvau susižavėjęs homoseksualia meile“, bet nėra nuorodų, ar tai realios, ar išgalvotos aistros. Jis net negalėjo nusprestinuspręsti, dėlar buvimotapti profesonaliuprofesionaliu poetu savo paties sprendimu: „alternatyvos kovojo mano mintyse ir padarė mano gyvenimą neramiu“neramų“. Bet kokiu atveju jo poemos toliau buvo spauzdintosspausdintos [[1667]], [[1669]], ir [[1671]] metų antologijose ir jis išleidobei įvairių autorių rinkinįrinkinyje J''ūrosJūros kriauklelių žaidimas'' (貝おほひ Kai Ōi?) [[1672]] m. Maždaug tų metų pavasarį jis persikelėpersikėlė į [[Edo]] toliau studijuoti poeziją.
