22:47, 3 liepos 2013 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:36, 5 liepos 2013 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: \|valdymo_forma = karalystė \|event_start = Įkūrimas \|year_start = [[~~190~~331 m. pr. m. e.]] \|date_start = \|event_end = Prijungimas prie [[Sasanidai\|Persijos]] Eilutė 33: \|image_map = Artaxiad Armenia 80BC-fr.svg \|image_map_caption = Armėnijos imperija didžiausio išsiplėtimo laikais 80 m. pr. m. e. \|sostinė = [[Armaviras]] (iki 302 m. pr. m. e.)<br>[[Jervandašatas]] (302-185 m. pr. m. e.)<br>[[Artašatas]], (185-I a. pr. m. e.)<br>[[Tigranakertas]], (I a. pr. m. e.)<br>[[Vaharšapatas]], (120–330 m.)<br>[[Dvinas]] (nuo 335 m.) \|valstybinės kalbos = [[Armėnų kalba\|armėnų]] \|valdovo_titulas = Dinastijos \|valdymo_metai1 = 331-190 m. pr. m. e~~.-54 m~~. \|valdovas1 = ~~Artašesidai~~Orontidai \|valdymo_metai2 = 54190 m. pr. m. e.-~~428~~54 m. \|valdovas2 = ~~Aršakuniai~~Artašesidai \|valdymo_metai3 = 54-428 m. \|valdovas3 = Aršakuniai }} '''Armėnijos karalystė''' ~~({{hy\|Մեծ Հայք\|Mec Haik}})~~ – istorinė valstybė [[Azija\|Azijoje]] su pertrūkiais gyvavusi [[~~190~~331 m. pr. m. e.]] - [[428]] metais. Jos pagrindinės teritorijos buvo dab. [[Armėnijos kalnynas\|Armėnijos kalnyne]] ([[Senovės Armėnija\|Senovės Armėnijos]] kultūriniame regione - dabartinės [[Armėnija]], pietų [[Gruzija]], rytų [[Turkija]], šiaurės vakarų [[Iranas]]), tačiau didžiausios ekspansijos laiku I a. pr. m. e. '''Armėnijos imperija''' valdė ir dideles žemumas šiaurės [[Irakas\|Irake]], [[Sirija\|Sirijoje]], [[Azerbaidžanas\|Azerbaidžane]]. ~~Karalystė veliau atiteko [[Romos imperija\|Romos]] ir [[Sasanidų imperija\|Sasanidų]] imperijoms.~~ Didžiumą savo istorijos karalystė nebuvo suvereni valstybė, o pripažino vasalitetą galingesnėms monarchijoms: [[Seleukidai\|Seleukidų]], [[Romos imperija\|Romos]], [[Partų imperija\|Partų]], [[sasanidų imperija\|Sasanidų]] imperijoms. 387 m. Karalystė buvo padalinta tarp Sasanidų ir [[Rytų Romos imperija\|Rytų Romos imperijos]], ir monarchiją išlaikė Sasanidų teritorijoje, kol buvo galutinai inkorporuotą į pastarąją 428 m. Kad atskirti nuo kitos panašiu metu egzistavusios armėnų valstybės ([[Mažoji Armėnija]]), ši valstybė dar vadinama '''Didžiaja Armėnija'''. Tačiau šis terminas nepainiotinas su nacionalistine [[Didžioji Armėnija\|Didžiosios Armėnijos]] idėja, išvystyta XX a.▼ ▲Kad atskirti nuo kitos panašiu metu egzistavusios armėnų valstybės ([[Mažoji Armėnija]]), ši valstybė dar vadinama '''Didžiaja Armėnija''' ({{hy\|Մեծ Հայք\|Mec Haik}}). Tačiau šis terminas nepainiotinas su nacionalistine [[Didžioji Armėnija\|Didžiosios Armėnijos]] idėja, išvystyta XX a. == Istorija == ===Orontidai (331-189 m. pr. m. e.)=== [[vaizdas:Orontid Armenia -250-en.svg\|thumb\|left\|Orontidų Armėnija apie 250 m. pr. m. e.]] Karalystės pirmtakė buvo ''de facto'' nepriklausoma [[Achemenidų imperija\|Achemenidų imperijos]] [[Armėnijos satrapija]], valdoma [[Orontidai\|Orontidų dinastijos]]. 331 m. pr. m. e. satrapas [[Orontas III]], pasinaudodamas [[Aleksandras Makedonietis\|Aleksandro Makedoniečio]] invazija į Persiją, [[Gaugamelos mūšis\|Gaugamelos mūšyje]] paskelbė nepriklausomybę. Tai laikoma Armėnijos karalystės įkūrimu. Orontidams pavyko apsiginti nuo Aleksandro karvedžių ir išlaikyti savo dinastiją, tačiau karalystė buvo laikoma pavaldi [[Makedonijos imperija]]i. Po Aleksandro mirties ji perėjo [[Seleukidai\|Seleukidų]] įtakos sferon. Seleukidai laikė čia savo vietininkus, kurie rezidavo tiek Orontidų sostinėje Jervandašate, tiek provincijos mieste [[Arsamosata\|Arsamosatoje]] ([[Copkas\|Copko]] regione). Tai ilgainiui lėmė, kad Copkas (Sofena) atsiskyrė nuo Armėnijos kaip [[Sofenos karalystė]]. ===Artašesidai (189 m. pr. m. e. - 12 m.)=== ~~Karalystės~~200 ~~pirmtakė buvo ''de facto'' nepriklausoma [[Armėnijos satrapija]], valdoma [[Orontidai\|Orontidų dinastijos]]. II a~~m. pr.m. e. ~~pradžioje~~Orontidų dinastijos valdžią Armėnijoje ~~Orontidus~~galutinai ~~nukariavo~~panaikino ~~[[Seleukidai\|~~Seleukidų]] karalius [[Antiochas Didysis]], savo strategu Armėnijoje paskyręs karvedį [[Artašesas I\|Artašesą]]. Šis, 190 m. pr. m. e. pasinaudodamas Seleukidų karais su [[Romos respublika\|Roma]], paskelbė nepriklausomybę. Kartu su juo nepriklausomybę paskelbė kitas strategas [[Zariadras]] [[Sofena\|Sofenoje]]. Artašeso pradėta dinastija vadinama [[Artašesidai]]s. Jis įkūrė naują miestą [[Artašatas\|Artašatą]], kurį padarė savo karalystės sostine. Naujasis miestas sugebėjo tapti strateginiu tašku, per kurį kirtosi [[Helenizmas\|Helenistinio pasaulio]] keliai tarp [[Baktrija\|Baktrijos]], [[Senovės Graikija\|Graikijos]], [[Indija\|Indijos]] ir Juodosios jūros kultūrų. Naujoji karalystė ne tik konsolidavo valdžią pagrindiniame armėnų regione [[Airaratas\|Airarate]], bet ir išplėtė kontrolę į kitus regionus Armėnijos kalnyne. ~~Valstybėje pradėjo formuotis vieningas armėnų etnosas ir armėnų kultūra.~~ Karalystė nuolat susidūrė su didesnių kaimynių - Romos ir [[Partų imperija\|Partų imperijos]] grėsme. Nepaisant to, ji sugebėjo išlaikyti savo pozicijas. Artašesidų atšaka kurį laiką netgi valdė [[Kaukazo Iberija\|Iberiją]]. Didžiausios ekspansijos Armėnija pasiekė valdant Artašeso anūkui [[Tigranas Didysis\|Tigranui]]. 83 m. pr. m. e. pasinaudodamas neramumais Seleukidų imperijoje, jis sugebėjo užbaigti jos egzistenciją Sirijoje. Iki [[66 m. pr. m. e.]] Armėnijos karalystei priklausė beveik visas [[Kaukazas]] ir didelės teritorijos dabartinėje [[Sirija\|Sirijoje]], [[Libanas\|Libane]], [[Turkija\|Turkijoje]], [[Irakas\|Irake]], [[Iranas\|Irane]]. Tigranas sostinę perkėlė į naujai pastatytą ir strategiškai patogesnį [[Tigranakertas\|Tigranakertą]]. Labai trumpam Armėnija tapo viena iš didžiausių valstybių Romos imperijos rytuose. 66 m. pr. m. e. [[Tigranakerto mūšis]] su Roma atnešė Armėnijai pralaimėjimą, o 34 m. pr. m. e. [[Markas Antonijus]] ją dar kartą nukariavo. Tačiau Romos pilietiniame kare Markui Antonijui pralaimėjus, Armėnijos priklausomybė išlaikyta paverčiant ją buferine zona ir Romos kliente. Jos teritorijos stipriai apkarpytos. Visi tolimesni Artašesidai buvo pasodinami į sostą romėnų ir atstovaudavo Romos interesams. Tiesa, į šį procesą siekė kištis ir Partų imperija, remdama kitus pretendentus į sostą, ar netgi paimdama kontrolę, kas atsitiko 37-47 m. ir 51-58 m. eilutė 65 ⟶ 75: == Administraciniai vienetai == [[vaizdas:Ayrarat.jpg\|thumb\|Nachangai]] Didžiąją dalį istorijos, ypač Aršakunių laikotarpyje, Armėnijos karalystės teritorija buvo gana pastovi ir ribojosi Armėnijos kalnynu. Ji buvo administruojama kaip 15 provincijų ('''nachangų''' ar ''ašcharų''), kurios savo ruožtu buvo dalinamos į gavarus. Nachangų egzistencija buvo tokia ilga, kad jie tapo Armėnijos istoriniais regionais su savitomis kultūrinėmis ypatybėmis. Nachangai buvo šie: <div style="-moz-column-count: 2; -webkit-column-count: 2; column-count: 2;"> [[Aukštutinė Armėnija]] (Karenitida), 23860 km<sup>2</sup> ([[Garinas]]) eilutė 83 ⟶ 93: [[Airaratas]] (Araksena), 40105 km<sup>2</sup> ([[Armaviras]]) </div> Armėnijos imperijos laikais be šių provincijų Armėnija administravo ar vasalitetą primetė ir šiems Artimųjų Rytų regionams: [[Kilikija]]i, [[Senovės Sirija\|Sirijai]], [[Komagena]]i, [[Osroena]]i, [[Adiabena]]i, [[Medija Atropatena]]i; == Kultūra == {{Senovės Armėnija}} Armėnijos karalystė buvo reikšmingas [[armėnų]] tautos laikotarpis, kurio metu formavosi vieningas armėnų etnosas ir armėnų kultūra. Dar [[Orontidai\|Orontidų]] laikais armėnai buvo stipriai paveikti [[helenizmas\|helenizmo]] kultūros, kuri tik sustiprėjo Artašesidų laikotarpiu. [[Vaizdas:Armenia Garni side.jpg\|thumb\|left\|Garni šventykla]] Karalystėje buvo išpažįstama pagoniška [[Armėnų mitologija\|armėnų religija]], į kurios panteoną įtraukti tiek vietiniai armėniški, tiek persiški, graikiški ar semitiški personažai. Svarbiausios dievybės buvo [[Aramazdas]] (tapatintas su [[Dzeusas\|Dzeusu]]), jo žmona [[Anahita]], perkūnijos dievas [[Vahagnas]] ir kt. Aršakunių laikais Armėniją pasiekė [[Krikščionybę]], kuri valstybine religija tapo IV a. pradžioje. Taip Armėnijos karalystė tapo pirmąja pasaulyje krikščioniška valstybe. Karalystėje buvo naudojama [[armėnų kalba]], nors kai kurios provincijos turėjo dideles [[kurdų kalba\|kurdiškai]], [[udai (tauta)\|utiškai]], [[kaspijai\|kaspijiškai]] kalbančias populiacijas. Per visą laikotarpį išsikristalizavo klasikinė armėnų kalba, arba grabaras. Armėnų kalbai užrašyti buvo naudojamas [[aramėjų raštas]] ir [[graikų raštas]], ir tik 405 m. [[Mesropas Maštocas]] sukūrė specifinį [[armėnų raštas\|armėnų raštą]]. Karalystės laikotarpiu buvo statomi nauji miestai, gynybinės tvirtovės, pagoniškos šventyklos, kurių palikimo išlikę labai nedaug. Bene žymiausias statinys išlikęs iš pagonybės laikotarpio yra [[Garni šventykla]], pastatyta pagal graikiškų šventyklų modelį. {{Romos provincijos}}

Armėnijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų