Gėlininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gėlininkystė'''  – [[augalininkystė]]s šaka apimanti [[augalas|augalų]] auginimą [[parkas|parkams]], [[sodas|sodams]], skverams ir kitiems želdynams, sodybiniams sklypams, gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų vidui ir išorei (balkonams, palangėms) puošti, taip pat puokštėms, moksliniams tyrimams ir mokomiesiems reikalams.

Skiriama lauko ir [[šiltnamis|šiltnamių]] gėlininkystė. [[Lietuva|Lietuvoje]] lauke daugiausia auginamos vietos klimato sąlygas pakeliančios [[gėlė]]s (pvz., [[begonija|begonijos]], [[bijūnas|bijūnai]], [[flioksas|flioksai]], [[gvaizdūnė]]s, [[tulpė]]s, [[jurginas|jurginai]], [[kardelis|kardeliai]], [[našlaitė]]s, [[ratilis|ratiliai]]), šiltnamiuose  – gėlės, kurioms lauko sąlygos netinka (pvz., [[gerbera|gerberos]], [[gvazdikas|gvazdikai]], [[rožė]]s, [[ciklamenas|ciklamenai]], [[žilė]]s).

[[Lietuva|Lietuvoje]] gėles augina miestų želdinimo tarnybos, specializuoti ūkiai, [[ūkininkas|ūkininkai]] ir [[gėlininkas|gėlininkai]] mėgėjai. Gėlių ir jų [[veislė|veislių]] asortimentui gerinti bei naujinti [[sėkla|sėklų]] ir sodmenų įvežama iš užsienio. Introdukuotos gėlės kurį laiką auginamos karantininiame kontrolės punkte (prie [[Kaišiadorys|Kaišiadorių]]), paskui parduodamos ūkiams. Pramoniniam auginimui tinkamiausias gėlių veisles atrenka [[Dekoratyvinių augalų veislių tyrimo punktas]] (įkurtas [[1978]] m. prie [[Vilnius|Vilniaus]]). Gėlininkystės mokslinis darbas dirbamas [[Kauno botaninisbotanikos sodas|Kauno]] ir [[Vilniaus botaninisbotanikos sodas|Vilniaus botaniniuose soduose]], [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Lietuvos ž.žemės ū.ūkio universitete]], [[Sodininkystės ir daržininkystės institutas|Sodininkystės ir daržininkystės institute]].

Žinių apie gėlininkystę Lietuvoje yra iš [[XVI amžius|XVI a.]] Daug gėlių [[XVIII amžius|XVIII a. pab.]]  – [[XIX amžius|XIX a. pr.]] buvo auginama miestų ir dvarų želdynuose, vienuolynų parkuose ir soduose. Didelę reikšmę gėlininkystės plėtotei turėjo [[Gardinas|Gardine]] ([[1775]] m.) ir [[vilnius|Vilniuje]] ([[1781]] m.) įkurti botanikos sodai. [[1923]] m. gėlininkystės centru tapo kauno botaninis sodas. Nuo [[1925]] m. aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje (pokaryje tapusioje [[Kauno Mičiurino tarybinis ūkis–technikumasūkis-technikumas|Kauno Mičiurino tarybiniu ūkiu–technikumuūkiu-technikumu]], [[Aukštoji Freda]]) buvo dėstoma [[dekoratyvinė sodininkystė]], vėliau Žemės ūkio akademijoje ([[Dotnuva]]) buvo dėstomas gėlininkystės kursas. [[1930]] m. Kaune gėlėms auginti auginti buvo pastatyta 2000  m² šiltnamių. Gėlininkystė ypač buvo plėtojama nuo [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|XX a. 7-aso dešimtmečio]]. Įkurta apželdinimo trestų ir gėlininkystės ūkių, įrengta daug [[gėlynas|gėlynų]] miestų parkuose, aikštėse, skveruose, išplėsta šiltnamių statyba. Nuo [[1959]]  m. rengiamos respublikinės gėlių parodos, metų pavyzdinių sodybų konkursai.