Liuksemburgo istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kailis (aptarimas | indėlis)
Petriukas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 78:
Liuksemburgiečiai okupacijai priešinosi pasyviai, atsisakydavo kalbėti vokiškai. Kai prancūzų kalba buvo uždrausta, kilo archaiškos liuksemburgiečių kalbos renesansas. Vokiečiai į tai atsakė deportacijomis, priverstiniu darbu, koncentracijos stovyklomis, mirties bausme.
 
PAskelbusPaskelbus apie priverstinį šaukimą į armiją [[1942]] m. rugsėjo 1-3 d. Liuksemburge kilo visuotinis streikas, po kurio 21 streikuotojui įvykdyta mirties bausmė, o šimtai išvežta į koncentracijos stovyklas. Šaliai vadovavęs [[gauleiteris]] Gustavas Simonas pareiškė, kad Liuksemburgas turi prisidėti prie vokiečių karo pastangų.
 
Amerikiečiai išvadavo Liuksemburgą 1944 m. rugsėjį. Per Ardėnų puolimą naciai kelioms savaitėms atgavo Šiaurės Liuksemburgą. Sąjungininkai galutinai išvijo vokiečius 1945 m. sausį.