George Canning: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Infobox_President | fonas = off | name = George Canning | image = George Canning by Richard Evans - detail.jpg | titulas= Jungtinės Karalystės premjeras | term_start = ... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24:
'''Džordžas Kaningas''' ({{en|George Canning}}; [[1770]] m. [[balandžio 11]] d. – [[1827]] m. [[rugpjūčio 8]] ) – [[JK|britų]] valstybės ir politinis veikėjas, valdant karaliui [[Jurgis IV|Jurgiui IV]], [[Toriai|torių]] [[Liberalizmas|liberaliojo]] sparno atstovas. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras (1807–1809, 1822–1827), [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|premjeras]] (1827), pastarajame poste teišbuvęs kelis mėnesius iki savo mirties.
[[1807]]–[[1809]] m. buvo atsakingas už Didžiosios Britanijos vaidmenį [[Napoleono karai|Napoleono karų]] [[Europa|Europoje]] metu. Vienas iš pagrindinių [[Šventoji sąjunga|Šventosios sąjungos]] oponentų.
== Biografija ==
Eilutė 31:
D. Kaningo tėvas, turtingas [[Airija|Airijos]] žemvaldys, vesdamas vargšę airių merginą, rašytojo ir politiko Ričardo Šeridano (''Richard Brinsley Sheridan'') giminaitę, užsitraukė savo giminės nemalonę. Vos praėjus metams po sūnaus gimimo, jis pasimirė, todėl jauna našlė su kūdikiu ant rankų liko be pragyvenimo šaltinio. Ji buvo priversta susirasti darbą ant scenos, kur būdama susipažino su vienu aktoriumi ir netrukus už jo ištekėjo. Berniuko likimu susidomėjo jo dėdė, turtingas bankininkas Stratfordas Kaningas (diplomato Stratfordo de Redklifo (''Stratford de Redcliffe'') tėvas), paimdamas globoti aštuonmetį našlaitį. Jis buvo išleistas į [[Itonas|Itono]] mokyklą, kur pasirodė kaip gabus mokinys, toliau mokėsi [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]]. Į jaunuolį atkreipė dėmesį Ričardas Šeridanas, Čarlzas Foksas (''Charles James Fox'') ir [[Edmundas Berkas]], tačiau jis anksti pateko į [[Viljamas Pitas jaunesnysis|Viljamo Pito jaunesniojo]] įtaką. Su jo pagalba [[1793]] m. Džordžas Kaningas tapo [[Bendruomenių rūmai|Bendruomenių rūmų]] nariu. [[1796]] m. jis buvo paskirtas užsienio reikalų ministro padėjėju. Uoliai palaikydamas V. Pito politiką Parlamente, jis pasirodė ir kaip talentingas užtarėjas spaudoje, dalyvaudamas torių žurnalo „Anti-Jacobin“ veikloje.
Prieš tapdamas [[1807]] m. torių užsienio reikalų ministru, ankstesnėje [[vigai (politinė partija)|vigų]] vyriausybėje, kuriai vadovavo Viljamas Grenvilas (''[[William Grenville]]''), buvo opozicijos lyderis. Jau būdamas ministru ėmė vykdyti suartėjimo politiką su [[Ispanija]], besipriešinančia [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonui Bonapartui]]. Jis matė [[Pirėnai|Pirėnus]] kaip [[Karo teatras|karo teatro]] vietą, kai tuo tarpu karo ministras Robertas Stiuartas (''Robert Stewart'') stengėsi atidaryti antrąjį frontą [[Nyderlandai|Nyderlanduose]].
[[1822]] m. buvo numatyta jį paskirti [[Indija|Indijos]]
1822–1827 m. laikotarpyje jis pasirodė kaip labiausiai matomas Anglijos valstybės veikėjas, šaliai ypatingai pasitarnavęs savo tvirta politika, davusia Anglijai įtakingą tarptautinį vaidmenį. Jam vadovaujant, Didžioji Britanija viena iš pirmųjų pripažino ispaniškųjų kolonijų [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] nepriklausomybę, taip pat prisijungė prie [[graikai|graikų]] jų [[Graikijos nepriklausomybės karas|nepriklausomybės kare]] su [[osmanai]]s.
Savo politikos pagrindiniu uždaviniu laikė taiką ir ramų šalies kultūros jėgų
vystymąsi. Pirmą kartą buvo imta laikytis tvirto kurso nesikišti į Europos reikalus, užtvirtinant tai Anglijos išstojimo iš Šventosios sąjungos aktu. D. Kaningas buvo palaidotas [[Vestminsterio vienuolynas|Vestminsterio vienuolyne]] šalia Viljamo Pito jaunesniojo. Premjero poste jį pakeitė senas bendražygis Arthur Wellesley. Sūnus Čarlzas Džonas (''Charles John Canning'') nuo [[1855]] m. užėmė Indijos
== Nuorodos ==
| |||