Suomijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 106:
[[1939]] m. rugpjūtį Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasirašo [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]], pagal kurį Suomija ir [[Baltijos šalys]] atitenka Tąrybų Sąjungai. Po [[Įsiveržimas į Lenkiją|Įsiveržimo į Lenkiją]] Stalinas pasiuntė visoms Baltijos šalims ultimatumą, reikalaudamas sau karinių bazių jų teritorijoje. Baltijos šalys nusileido ir [[1940]] m. vasarą buvo okupuotos. 1939 m. spalį toks pat reikalavimas nusiųstas Suomijai, bet suomiai atmetė reikalavimus. Tai paskatino Tarybų Sąjungą 1939 m. [[lapkričio 30]] d. įsiveržti į Suomiją. Sovietai manė, kad Suomija bus okupuota per kelias savaites. Tačiau net su karių, tankų ir lėktuvų skaičiaus pranašumu Tarybų Sąjunga 3 su pusę mėnesio nesugebėjo įveikti suomių. 1940 m. [[kovo 13]] d. buvo pasirašyta Maskvos taikos sutartis. Suomija prarado [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmauką]]. Žiemos karas pakenkė Tarybų Sąjungos prestižui ir ji buvo išmesta iš Tautų Sąjungos. Per karą Suomija gavo daug tarptautinės paramos.<ref>Eloise Engle, ''The Winter War: The Soviet Attack on Finland 1939-1940'' (1992)</ref>
Po karo suomių armija buvo išsekusi, jei reikėjo paramos. Britai atsisakė padėti, bet Nacistinė Vokietija 1940 m. rudenį pasiūlė ginklų su sąlyga, kad jos kariams bus leista vykti per Suomiją užimti Norvegijos. Suomija sutiko ir 1940 m. gruodį prasidėjo karinis bendradarbiavimas. 1941 m. birželio 25 d. jokios viešos, atviros Suomijos ir Vokietijos sutarties nebuvo. Šios šalys palaikė normalius diplomatinius santykius, ne daugiau. Suomija ir Vokietija neturėjo nei nepuolimo sutarties (Vokietijos siūlymą sudaryti tokią sutartį Suomija atmetė dar 1939 m. pavasarį), nei draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, panašios į tą, kuri pasirašyta su SSRS ir Kuusineno "liaudies vyriausybe. Suomija neprisijungė prie Trijų pakto ir nesiderėjo. Taigi formaliu teisiniu požiūriu '''Vokietijos ir Suomijos tarptautiniai santykiai buvo kur kas žemesnio lygio negu Vokietijos ir SSRS santykiai'''. Reali tolesnių įvykių seka vienareikšmiškai liudija, kad šalyse neapsiribojoe informuodamos viena kitą. Šią išvadą patvirtina 1941 m. [[birželio 7]] d. prasidėjęs vokiečių kariuomenės perdislokavimas į Suomijos teritoriją. Pirmoje Norvegijos ir Suomijos sieną peržengė motorizuota brigada SS "
Sprendima stoti į karą prieš Sovietų Sąjungą buvo priimtas Helsinkyje ir už tai yra atsakinga Suomijos vadovybė. Šalis išsaugojo demokratinę konstitucinę santvarką, nė kiek neleido Vokietijai, hitlerinei partijai ir SS kištis į šalies vidaus reikalus. Dėl to vokiečiai buvo įspėti iš anksto: dar 1941 m. birželio 3 d. vykstant pasitarimui su Vokietijos atstovais, Suomijos generalio štabo viršininkas Heinriksas pareiškė, kad "mėginimas sudaryti Suomijoje "kvinslinginio tipo" vyriausybę tuojau padarys galą Vokietijos kariniam bendradarbiavimui. Beje, apie Kvislingą (okupuotos Norvegijos marionetinės "vyriausybės" vadovas, už bendradarbiavimą su nacistais buvo nuvaustas mitimi 1945 m. spalio 25 d. ): Suomija toliau palaikė diplomatinius santykius su pasitraukusia į užsienį Norvegijos teisėta vyriausybė, o Helsinkyje reizavo Novegijos pasiuntinys. 1941 m. gegužę Sovietų Sąjungą, demonstruodama lojalumą Berlynui, nutraukė diplomatinius santykius su Norvegija ir iškraustė iš Maskvos Norvegijos ambasadą."<ref>Lunde, ''Finland's War of Choice: The Troubled German-Finnish Alliance in World War II'' (2011) </ref>
| |||