|
'''Jonas Budrys''' (iki 1922 m. '''Jonas Polovinskas''', [[1889]] m. [[gegužės 10]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1964]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] žvalgybininkas ir diplomatas.
== Biografija ==
Nors [[1907]] m. baigė [[Kauno gimnazija|Kauno gimnaziją]], dar [[1905]] m. pradėjo tarnauti įvairiose [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžios įstaigose Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] teritorijoje. [[1912]]–[[1915]] m. [[Kuršas|Kuršo]] gubernijos apskrities viršininko padėjėjas. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] 1915 m. mobilizuotas, [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s XIX korpuso [[kontržvalgyba|kontržvalgybos]] viršininkas, [[1918]] m. – [[baltagvardiečiai|baltagvardiečių]] Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas [[brigada (karyba)|brigados]] vado teisėmis. [[1920]]–[[1921]] m. studijavo [[Vladivostokas|Vladivostoko]] Rytų kalbų institute.
Grįžęs į Lietuvą, 1921 m. [[liepos 21]] d. paskirtas [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas|Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo]] Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. [[Ernestas Galvanauskas|Ernesto Galvanausko]] vyriausybės pavedimu [[1922]] m. pasiųstas į [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] tirti vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu. Atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas vadinamojo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, [[1923]] m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą. Užėmus Klaipėdą, [[sausio 16]] d. generalinio štabo įsakymu iš vietinių Klaipėdos krašto gyventojų pradėjo burti Klaipėdos krašto armiją, kurios buvimo faktorius laidavo veiklos galimybes sukilimo metu suformuotai [[Erdmonas Simonaitis|Erdmono Simonaičio]] direktorijai. [[Vasario 15]] d. [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] reikalavimu vadinamoji Budrio armija reorganizuota.
Buvo [[sausio 17]] d. vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui paskirto [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] pavaduotoju. Prancūzijos kariuomenei pasitraukus iš Klaipėdos krašto, [[vasario 19]] d. paskelbė perimąs Prancūzijos vyr. komisaro pareigas Klaipėdos krašte. [[Balandžio 7]] d. Smetonai pasitraukus iš vyriausiojo įgaliotinio pareigų, faktiškai tapo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte. [[1924]] m. [[spalio 21]] d. prezidento dekretu paskirtas pirmuoju [[Klaipėdos krašto gubernatorius|Klaipėdos krašto gubernatoriumi]], tačiau, po lietuvių partijų nesėkmės per pirmuosius rinkimus į [[Klaipėdos krašto seimelis|Klaipėdos krašto seimelį]] [[1925]] m. lapkritį, pasitraukė iš gubernatoriaus pareigų.
Nuo [[1927]] m. sausio pradėjo dirbti Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje patarėju, [[1928]] m. sausį paskirtas Lietuvos konsulu [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]], nuo [[1933]] m. lapkričio – Lietuvos generalinis konsulas [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijoje]]. [[1936]] m. [[lapkričio 11]] d. paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu [[JAV]]. Šiose pareigose dirbo visą likusį savo gyvenimą – 28 metus. Gyvendamas [[Niujorkas|Niujorke]], [[1940]] m. gavo Niujorko miesto garbės piliečio vardą. [[1964]] m. palaidotas Niujorkelietuvių kapinėse [[Čikaga|Čikagoje]].
Sūnus [[Algis Budrys]] – mokslinės fantastikos rašytojas.<ref>{{VLE|III|561|[[Kazimieras Tamašauskas]]|Jonas Budrys}}</ref>
== Bibliografija ==
* Trumpa Lietuvos ekonomikos apybraiža (''Short Economic Outline of Lithuania''), Niujorkas, [[1938]] m.
* Atsiminimai: Kontražvalgyba Lietuvoje, [[Brooklyn]], 1967 m., fot. leidimas Vilnius, 1991 m.
* Atsiminimai: Lietuvos kontržvalgyba 1922-23, Hartford, 1967 m.
{{start box}}
{{s-off}}
| 