'''Merkinės vaivadija''' ({{pl|Województwo mereckie}}, {{be|Мерацкае ваяводзтва}}) - – buvo trumpalaikis [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]], [[LDK]] administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs nuo [[1793]] m. iki [[1794]] m. pradžios dabartinėje pietų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir nedideliame plote šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]]. Centras – [[Merkinė]]. Vieninteliu vaivada buvo [[Pranciškus Ksaveras Sapiega]], prieš tai ėjęs [[Smolensko vaivada|Smolensko vaivados]] pareigas. Vaivadija šiaurėje ribojosi su [[Žemaitijos vaivadija]], šiaurės rytuose su [[Trakų vaivadija (1973)|Trakų vaivadija]], rytuose su [[Vilniaus vaivadija (1973)|Vilniaus vaivadija]], pietuose su [[Gardino vaivadija]] ir vakaruose su [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]].
== Istorija ==
Vaivadija buvo įkurta [[1793]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Gardino seimas|Gardino seimo]] nutarimu iš [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] pietinių žemių ir nedidelės dalies [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] vakarinių žemių. [[Lenkijos Karalystės Seimas|Lenkijos Karalystės Seime]] vaivadija turėjo savo atstovus: [[Vaivada|vaivadą]] ir [[Kaštelionas|kaštelioną]] bei šešis atstovus renkamus ketveriems metams (po du iš visų trijų apskričių). Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] į vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko [[Prūsijos karalystė]]s, [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], o rytinės žemės [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Slanimo gubernija]]i ir [[Vilniaus gubernija]]i.
== Suskirstymas ==
Vaivadiją sudarė trys žemės: [[Merkinės apskritis]], [[Prienų apskritis]] ir [[Eišiškių apskritis]]. Žemės dar buvo skirstomos į parapijas:
Eilutė 45:
* [[Eišiškių apskritis|Eišiškių]] žemės parapijos: [[Asava|Asavos]], [[Benekainys|Benekainių]], [[Eišiškės|Eišiškių]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Užubalis (Baltarusija)|Užubalio]] ir [[Varanavas|Varanavo]].
== Literatūra ==
* Volumina Legum, T.X. Konstytucje Sejmu Grodzieńskiego z 1793 r / Wydał Z. Kaczmarczyk przy współudziale J. Matuszewskiego, M. Sczanieckiego i J. Wąsickiego. — – Poznań, 1952.
* Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385—17951385–1795. — – Kraków, 1885.
