Kulmo žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''KulmoApima žemė'''šiaurės ({{de|Kulmerland}},rytinę {{pl|ziemia[[Kujavijos chełmińska}}) –Pamario istorinėvaivadija|Kujavijos žemėPamario dabartinėje vidurio [[Lenkija|Lenkijojevaivadijos]], tarpdalį [[Vysla|Vyslos]](7 apskritis ir [[Druvinčia|Druvinčios]]2 upiųmiestus). Sostinė – [[Kulmas]]. Kiti svarbūs regiono miestai: [[Torūnė]], [[Grudziondzas]], [[Chelmža]]. Kulmo žemę supa šie istoriniai regionai: [[Pomerelija]] (šiaurės vakaruose), [[Prūsija]] (šiaurės vakaruose), [[Kujavija]] (vakaruose), [[Mazovija]] (rytuose) ir [[Dobrynės žemė]] (pietuose). Kai kuriais atvejais Kulmas gali būti priskiriamas vienam iš aplinkinių regionų.

Dėl sudėtingos strateginės padėties Kulmo žemei būdinga labai permaininga istorija, artimai susijusi tiek su Prūsijos, tiek su Pomerelijos ir Mozūrijos raida. Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta [[1065]] m. kai Lenkijos karalius [[Boleslovas II Drąsusis]] garantavo mokesčių privilegiją [[abatija]]i greta Mogilno. Dokumentuose Kulmas išvardintas greta kitų [[Mazovija|Mazovijos]] miestų. Žemė buvo apgyvendinta [[lechitai|lechitų]] genčių. Čia persikėlė pas prūsus prieglobsčio ieškoję [[mozūrai]]. Vėliau juos nukariavo vakarų [[polianai]]. Kulmo žemė apkrikštyta [[XI a.]]

Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1137]] m. teritorija tapo [[Lenkija]]i pavaldžios [[Mazovijos kunigaikštystė]]s dalimi. Tačiau [[prūsai]] ir [[pamarėnai]] ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo. [[1216]] m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą. [[1220]] m. Mazovijos kunigaikštis [[Konradas Mazovietis|Konradas]] su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko. Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas 1230 m. Kulmo žemę atidavė [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo pirmuoju [[Vokiečių ordino valstybė|teutonų valstybės]] centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus. Regione vyko sparti germanizacija, dygo pilys, vietos gyventojus lenkus ir prūsus pakeitė vokiečių kolonistai.

Po [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] 1466 m. Kulmo žemė grąžinta Lenkijos karūnai kaip karališkosios Prūsijos dalis, sudarytaperėjo [[KulmoLenkijos vaivadija]].karalystė|Lenkijos [[1772karūnai]] m. kaip [[pirmasis ATRKarališkoji padalijimasPrūsija|pirmojoKarališkosios ATR padalijimoPrūsijos]] metudalis, teritorija priskirtasudaryta [[PrūsijosKulmo karalystė|Prūsijos karalysteivaivadija]].