Liuksemburgo istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 85:
== Dabartinis Liuksemburgas (nuo 1945 m.) ==
[[image:Henri of Luxembourg (2009).jpg|thumb|250px|right|Kunigaikštis Henris.]]
Po karo Liuksemburgas atsisakė savo neutraliteto, kai tapo vienu iš [[NATO]] ([[1949]] m.) ir [[JTO]] įkūrėjų. Jis pasirašė [[Romos sutartis|Romos sutartį]], su Belgija ir Nyderlandais įkūrė Beneliuksą, monetarinę ir ekonominę sąjungą.
1945-2005 m. Liuksemburgo ekonomika smarkiai pasikeitė Metalurgijos krizė XX septintame ir aštuntame dešimtmetyje vos nesukėlė ekonomikos recesijos, nes ji dominavo Liuksemburgo pramonėje. Trijų dalių koordinacinis komitetas, kurį sudarė vyriausybės, vadybininkų ir profsąjungų atstovai, sugebėjo išvengti socialinių neramumų ir davė pagrindą "Liuksemburgo modelio", pasižyminčio socialine ramybe, mitui. Nors XXI a. Liuksemburgo [[Bendrasis nacionalinis produktas|BNP]] vienam gyventojui buvo vienas didžiausių pasaulyje, taip nutiko dėl finansų sektoriaus, kuris pradėjo plėstis XX a. septinto dešimtmečio pabaigoje. Po 30 metų trečdalis mokesčių ateidavo iš to sektoriaus. Mokesčių suvienodinimas Europos Sąjungos šalyse pablogino kunigaikštystės padėtį.
Liuksemburgas buvo stiprus [[Robert Schuman]] [[ES]] modelio rėmėjas. [[1957]] m. jis įkūrė [[Europos ekonominė bendrija|Europos ekonominę bendriją]] su kitom 5 šalim ir 1999 m. prisijungė prie euro zonos.
Tarptautiniuose santykiuose Liuksemburgas dažnai tarpininkaudavo tarp Prancūzijos ir Vokietijos, nepasirinkdamas pusės. Jame yra įsikūrusių daug tarptautinių organizacijų.
Mažas dydis nebebuvo kliūtis Liuksemburgo nepriklausomybei. Banque Centrale du Luxembourg ([[1998]] m.) ir Liuksemburgo universiteto ([[2003]] m.) įkūrimas buvo žingsniai link "tikros" šalies. [[Liuksemburgiečių kalba|Liuksemburgiečių kalbos]] paskelbimas valstybine [[1985]] m. buvo vienas iš tokių žingsnių. Tuo metu vyravo trikalbystė: liuksemburgiečių kalba buvo kalbama, vokiečių - rašoma, o prancūzų buvo teisinė kalba.
1985 m. Liuksemburge įvyko paslaptinga elektros mazgų sprogdinimų serija.
[[1995]] m. Europos komisijos prezidentu tapo Liuksemburgo premjeras [[Jacques Santer]], vėliau atsistatydinęs dėl korupcijos kaltinimų.
Dabartinis kunigaikštis yra [[Henris (kunigaikštis)|Henris]], sostą paveldėjęs iš tėvo Žano. Pastarasis pakeitė Šarlotę [[1964]] m. [[lapkričio 12]] d.
Po premjero Juncker grasinimų atsistatydinti už Europos konstituciją balsavo 56.52% gyventojų [[2005]] m. [[liepos 10]] d.
== Išnašos ==
| |||