[[Vaizdas:Maria Magdalene icon.jpg|250 px|thumb|[[Stačiatikybė|Stačiatikių]] Marijos Magdalietės [[ikona]]]]
'''Marija Magdalietė''' (arba '''Magdalena'''; [[Hebrajų kalba|hebr.]] ''מרים'' „karti“), Naujajame Testamente – [[Magdala|Magdalos]] miestelio gyventoja. Tikima, kad ji buvo ta moteris, iš kurios, pagal [[Biblija|Bibliją]], [[Kristus]] išvarė septynis [[demonas|demonus]]. Taip pat, tikima, kad ją pagavo [[rabinasprostitucija|rabinųpaleistuvaujant]] pagauta [[prostitucijarabinas|paleistuvaujantirabinai]] moteris, į kuriąkuomet Kristus liepė [[rabinas|rabinams]] mesti į ją akmenį, jei jie patys „be nuodėmės“, buvo būtent Marija Magdalietė. Romos [[katalikybė]]je, [[stačiatikybė]]je ir [[Anglikonų bažnyčia|anglikonizme]] ji laikoma šventąja, bet [[Krikščioniškas fundamentalizmas|krikščioniškajame fundamentalizme]] – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti [[1279]] metais [[Provansas|Provanse]] (dabartinėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]), jos kaukolė saugoma ''Saint Maximin – la-Sainte-Baume'' miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir [[popiežius|popiežiai]] {{faktas}}.
