20:36, 19 balandžio 2013 versija taisyti Submixster (aptarimas \| indėlis) 9 336 keitimai S →‎Biografija ← Prieš tai darytas keitimas		08:31, 10 birželio 2013 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S wz prastinimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: == Biografija == Tomasas Luisas de Viktorija gimė apie 1548 m. [[Avila\|Aviloje]], gausioje ir įtakingoje šeimoje. Buvo septintas iš devynių šeimos vaikų. Vaikystėje buvo choro berniuku Avilos katedroje. Čia mokėsi pas garsius to meto Ispanijos kompozitorius. Persiėmė Morales, Espinar ir Ribera muzikos ispaniškąja tradicija. Apie 1560-ųjų vidurį Viktorija buvo išsiųstas į [[Roma\|Romos]] [[Jėzuitai\|jėzuitų]] kolegiją ''Colleggio Germanico'' (dalis besimokančiųjų joje buvo nemokamai priimami iš Vokietijos, kad pasiruoštų [[kontrreformacija~~\|kontrreformacijai~~]]i). Viktorija kolegijoje priimtas giedotoju. Beveik tikra, kad tuo metu jis susipažino su [[Giovanni Pierluigi da Palestrina]], garsiausiu to meto kompozitoriumi. Tikriausiai buvo jo apmokytas. Vėliau, jau grįžęs į Ispaniją, Viktorija buvo pramintas „ispaniškuoju Palestrina“, dėl ryškios Palestrinos mokyklos įtakos. Kolegijoje Viktorija ne tik dainavo, bet ir tapo vargonininku. 1569 m. jis užėmė vargonininko vietą ''S. Maria di Montserrato'' bažnyčioje. Kita Romos bažnyčia, kurioje jis rezidavo, buvo ''S. Giacomo degli Spagnuoli''. 1571 m. Germanico kolegija jį priėmė muzikos mokytoju. Tais pačiais metais Viktorija pakeitė Palestriną [[kapelmeisteris\|kapelmeisterio]] poste Romos Seminarijoje. Spėjama, kad tokio jauno amžiaus [[kapelmeisteris]] buvo priimtas pačiam Palestrinai rekomendavus. 1575 m. jis tapo Germanico kolegijos kapelmeisteriu, kuriuo išbuvo apie 2 metus. 1575 m. buvo išventintas į dvasininkus, įgijo [[diakonas\|diakono]] laipsnį, įstojo į ''Preti dell'Oratorio'' kongregaciją. 1578 m. tapo bažnyčios ''S. Girolamo della Carità'' [[kapelionas\|kapelionu]], kuriuo išbuvo iki 1585 m. Eilutė 11: Romos periodu Viktorija pradėjo publikuoti savus kūrinius. Tame tarpe 1585 m. „''Officium Hebdomadae Sanctae''“ − muzikos rinkinį Šv. Savaitei, kuriame buvo 9 [[rauda\|raudos]], 18 [[responsorija\|responsorijų]], 2 kančios ir kitų kūrinių − kartu su 1605 m. pasirodžiusia „''Officium defunctorum''“ (Requiem), ilgai laikytų geriausiais Viktorijos kūriniais. Nepaisant puikios karjeros Italijoje Viktorija norėjo grįžti į tėvynę, ką išreiškė 1583 m. „''Missarum libri duo''“ dedikacijoje, skirtoje [[Pilypas II\|Pilypui II]]-ajam. 1587 m. Viktorija grįžo į Ispaniją ir užėmė asmeninio Šv. Romos imperatoriaus [[Maksimilijonas II\|Maksimilijono II]] žmonos ir Ispanijos [[infanta\|infantos]], našlės [[Marija Austrė\|Marijos Austrės]] kapeliono vietą iki jos mirties 1603 m. Viktorija apsistojo [[Madridas\|Madrido]] ''Descalzes de S Clara'' [[vienuolynas\|vienuolyne]], į kurį buvo pasitraukusi Marija Austrė. Jame jis galėjo naudotis vienuolyno dainininkais ir instrumentalistais. 1594 m. jis lankėsi Palestrinos laidotuvėse Romoje. 1600 m. Viktorija paruošė kapitalinę savo kūrinių rinkinio publikaciją. 1605 m. publikuotas vienas garsiausių jo kūrinių „''Officium defunctorum''“ − [[requiem]] mišios, skirtos Marijos Austrės laidotuvėms. Nepaisant savo statuso, kuris jam leido užimti kapelmeisterio postą vienuolyne, Viktorija dažniau užsiėmė lengvesniu vargonininko darbu. Spėjama, kad jam tai leido daugiau keliauti. Manoma, kad vienuolyne jo vėlesniems vokaliniams kūriniams būdavo pritariama [[vargonai~~\|vargonais~~]]s ir [[fagotas\|fagotu]]. Tomasas Luisas de Viktorija mirė 1611 m. rugpjūčio 20 d.,<ref>[http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/29298 Oxford Music Online ]</ref> kitais šaltiniais − 27 d.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/627686/Tomas-Luis-de-Victoria www.britannica.com]</ref> Palaidotas ''Descalzes de S Clara'' [[vienuolynas\|vienuolyne]], tačiau tiksli jo kapo vieta nežinoma. == Publikacijos ==

Tomás Luis de Victoria: Skirtumas tarp puslapio versijų