Panonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Raida ==

Įkuriant provinciją regiono etninė sudėtis buvo labai mišri. Čia gyveno [[keltai]] ([[bojai]]), [[ilyrai]], [[dakai]]. Teritorija Romėnų užkariauta apie 6-9 m. e. m., ir iš pradžių buvo traktuojama kaip [[Ilyrija (Romos provincija)|Ilyriko provincijos]] dalis. Tačiau Ilyrikui pernelyg išaugus, apie 20 m. buvo nuspręsta ją padalinti į dvi dalis. Pietinis Ilyrikas tapo [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatija]], o šiaurinis - Panonija. Naujai įkurtos provincijos sostinė buvo [[Karnuntumas]]. [[107]] m. Panonijos provincija padalinta į '''Aukštutinę Panoniją''' ({{lot|Pannonia superior}}) ir '''Žemutinę Panoniją''' ({{lot|Pannonia inferior}}.

Diokletianas III a. vykdydamas administracinę reformą sumažino Panonijos teritoriją, dalį jos (dabartinę Slovėniją) prijungdamas prie [[Norikas|Noriko]]. Likusi Panonija buvo padalinta į 4 dalis. Buvo išskirtos '''Pirmoji Panonija''' (su sostine [[Sombathėjus|Savarijoje]]); '''Valerijaus Panonija''' (su sostine [[Pėčas|Sopianoje]]); '''Savijaus Panonija''' (su sostine [[Sisakas|Siscijoje]]); '''Antroji Panonija''' (su sostine [[Sremska Mitrovica|Sirmiume]]). Visos šios Panonijos buvo priskirtos didesnei [[Panonijos diecezija]]i.