Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
rv
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;"
|+ style="font-size: larger; margin-left: inherit; "|'''FIFA Pasaulio taurė'''
|- style="text-align: center;"
| colspan="2" |
[[Vaizdas:Fifa world cup org.jpg|150px|FIFA Pasaulio taurė]]
|-
| '''Dalyvių skaičius'''
| 32 (finaliniame etape)<br />204 (kvalifikacijoje nuo 2010  m.)
|-
| '''Dabartiniai čempionai'''
|}
 
'''FIFA pasaulio čempionatas'''  – stipriausių planetos [[futbolas|futbolo]] rinktinių turnyrai. Tai vienas iš pačių svarbiausių pasaulio sporto įvykių (po Olimpiados). Dabar pasaulio čempionatuose dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybas pradeda apie 200 rinktinių, tarp jų  – ir [[Lietuva]]. Paprastai jie vyksta vienoje šalyje, tačiau 2002  m. vyko dviejose (Japonijoje ir Pietų Korėjoje).
 
Pasaulio čempionate dalyvauja nacionalinės rinktinės šalių, kurios priklauso tarptautinei futbolo federacijai [[FIFA]] (''Fédération Internationale de Football Association''). Pasaulio futbolo čempionatas rengiamas nuo [[I pasaulio futbolo čempionatas|1930]] m. kas ketverius metus. Pirmenybės neįvyko tik 1942  m. ir 1946  m., kai vyko Antrasis Pasaulinis karas.
 
Finalinis Pasaulio čempionato etapas vyksta vienoje šalyje, kurioje 32 pajėgiausios futbolo rinktinės kovoja dėl aukščiausio titulo. Turnyras vyksta trim etapais - – pirmajame komandos žaidžia aštuoniuose pogrupiuose, po keturias komandas vieno rato sistema. Dvi pajėgiausios pogrupių ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas, kuriose komandos žaidžia vieno minuso sistema.
 
Per devyniolika iki šiol vykusių turnyrų Pasaulio čempionės vardą iškovojo aštuonios šalys. Daugiausiai kartų pergalę šventė {{Futb|Brazilij|os|a}}, laimėjusi pirmenybes 5 kartus. Brazilijos rinktinė yra vienintelė dalyvavusi visuose Pasaulio čempionatuose. Tituluočiausių rinktinių sąraše, antra rikiuojasi {{Futb|Italij|os|a}} - – čempionė tapusi keturis kartus, trečia - – {{Futb|Vokietij|os|a}} savo sąskaitoje turinti tris Pasaulio taures. Kiti buvę Pasaulio čempionai - – {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolininkai, laimėję pirmąsias pirmenybes, kurie kartu su {{Futb|Argentin|os|a}} turi po du titulus. Likusios trys šalys: {{Futb|Anglij|os|a}}, {{Futb|Prancūzij|os|a}} ir {{Futb|Ispanij|os|a}} po kartą tapo Pasaulio čempionėmis.
 
Pasaulio futbolo čempionatas yra labiausiai žiūrimas renginys, kurį stebi milijonai žmonių, 2006  m. Vokietijoje vykusio čempionato finalą per TV žiūrėjo 715,1 milijono žiūrovų. Ateinantis Pasaulio čempionatas 2014  m. vyks Brazilijoje.
 
== Istorija ==
===Ankstesni tarptautiniai turnyrai===
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872 m. [[Glazgas|Glazge]], kur susitiko {{Futb|Škotij|os|os}} ir {{Futb|Anglij|os|os}} futbolo rinktinės. Tai buvo parodomosios Britanijos Čempionato vykusio nuo 1884 m. rungtynės. Tuo metu futbolas buvo retai kada žaidžiamas už Jugtinės Karalystės ribų. Populiarumą ši sporto šaka pradėjo įgauti amžių sandūroje, o 1900 m. ir 1904 m. kaip parodomoji sporto šaka futbolas buvo pradėtas žaisti vasaros Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, Olimpiadoje futbolininkams nebuvo teikiami medaliai.
 
=== Ankstesni tarptautiniai turnyrai ===
Po FIFA įkūrimo 1904 m. buvo bandoma surengti Tarptautinį futbolo turnyrą. Jis 1906 m. turėjo įvykti [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Deja, kaip skelbiama oficialiuose FIFA dokumentuose, tai buvo pernelyg ankstyvas metas tarptautiniam turnyrui ir bandymas jį surengti baigėsi nesėkme.
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872  m. [[Glazgas|Glazge]], kur susitiko {{Futb|Škotij|os|os}} ir {{Futb|Anglij|os|os}} futbolo rinktinės. Tai buvo parodomosios Britanijos Čempionato vykusio nuo 1884  m. rungtynės. Tuo metu futbolas buvo retai kada žaidžiamas už Jugtinės Karalystės ribų. Populiarumą ši sporto šaka pradėjo įgauti amžių sandūroje, o 1900  m. ir 1904  m. kaip parodomoji sporto šaka futbolas buvo pradėtas žaisti vasaros Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, Olimpiadoje futbolininkams nebuvo teikiami medaliai.
 
Po FIFA įkūrimo 1904  m. buvo bandoma surengti Tarptautinį futbolo turnyrą. Jis 1906  m. turėjo įvykti [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Deja, kaip skelbiama oficialiuose FIFA dokumentuose, tai buvo pernelyg ankstyvas metas tarptautiniam turnyrui ir bandymas jį surengti baigėsi nesėkme.
Visgi 1908 m. [[Londonas|Londone]] vykusiose Olimpinėse žaidynėse futbolas buvo oficialiai pripažintas olimpine sporto šaka. Padedant [[Futbolo Asociacija|Anglijos futbolo asociacijai]] (FA) žaidynėse buvo surengtas turnyras, kuriame dalyvavo rinktinės sudarytos tik iš futbolo mėgėjų. Tačiau šios varžybos buvo daugiau šou nei rimtas futbolo čempionatas. Turnyrą laimėjo Didžiojos Britanijos futbolo mėgėjų ekipa, kuriai buvo įteikti olimpiniai aukso medaliai. Ši rinktinė pakartojo savo pasiekimą 1912 m. Stokholmo Olimpiadoje, kurioje turnyrą organizavo [[Švedijos futbolo asociacija]].
 
Visgi 1908  m. [[Londonas|Londone]] vykusiose Olimpinėse žaidynėse futbolas buvo oficialiai pripažintas olimpine sporto šaka. Padedant [[Futbolo Asociacija|Anglijos futbolo asociacijai]] (FA) žaidynėse buvo surengtas turnyras, kuriame dalyvavo rinktinės sudarytos tik iš futbolo mėgėjų. Tačiau šios varžybos buvo daugiau šou nei rimtas futbolo čempionatas. Turnyrą laimėjo Didžiojos Britanijos futbolo mėgėjų ekipa, kuriai buvo įteikti olimpiniai aukso medaliai. Ši rinktinė pakartojo savo pasiekimą 1912  m. Stokholmo Olimpiadoje, kurioje turnyrą organizavo [[Švedijos futbolo asociacija]].
Matydamas, kad Olimpiadoje varžosi tik megėjų komandos, Seras Thomas Liptonas 1909 m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, tačiau savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais yra vadinamas ''Pirmąją Pasaulio taure'', kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Visgi FA valdoma [[Futbolo_Asociacija|Anglijos futbolo asociacija]] atmetė kvietimą prisijungti prie šio turnyro ir deleguoti iš profesionalių futbolininkų sudarytą klubą. Tuomet Liptonas pakvietė West Auckland mėgėjų ekipą iš Durham apygardos, kuri tapo Anglijos atstove. West Aucklandas laimėjo turnyrą ir pakartojo šį pasiekimą 1911 m. apgindamas čempionų titulą ir pagal turnyro nuostatus įgijo teisę pasilikti trofėjų visiems laikams.
 
Matydamas, kad Olimpiadoje varžosi tik megėjų komandos, Seras Thomas Liptonas 1909  m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, tačiau savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais yra vadinamas ''Pirmąją Pasaulio taure'', kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos. Visgi FA valdoma [[Futbolo_Asociacija|Anglijos futbolo asociacija]] atmetė kvietimą prisijungti prie šio turnyro ir deleguoti iš profesionalių futbolininkų sudarytą klubą. Tuomet Liptonas pakvietė West Auckland mėgėjų ekipą iš Durham apygardos, kuri tapo Anglijos atstove. West Aucklandas laimėjo turnyrą ir pakartojo šį pasiekimą 1911  m. apgindamas čempionų titulą ir pagal turnyro nuostatus įgijo teisę pasilikti trofėjų visiems laikams.
Po kelerių metų 1914 m. FIFA įvardino Olimpinį futbolo turnyrą kaip "Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą" ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros Olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo {{Futb|Egipt|o|as}} ir trylika Europos futbolo ekipų. Nugalėjo {{Futb|Belgij|os|os}} futbolo rinktinė, o sekančiose dvejose Olimpiadose 1924 m. ir 1928 m. čempione tapo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolo rinktinė.
 
Po kelerių metų 1914  m. FIFA įvardino Olimpinį futbolo turnyrą kaip "Pasaulio„Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą"čempionatą“ ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920  m. vasaros Olimpinėse žaidynėse. Turnyre dalyvavo {{Futb|Egipt|o|as}} ir trylika Europos futbolo ekipų. Nugalėjo {{Futb|Belgij|os|os}} futbolo rinktinė, o sekančiose dvejose Olimpiadose 1924  m. ir 1928  m. čempione tapo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolo rinktinė.
===Pirmasis Pasaulio čempionatas===
 
Įkvėpti sėkmės organizuojant futbolo turnyrus Olimpinėse žaidynėse, [[FIFA]], bei organizacijos idėjinis vadas [[Jules_Rimet|Prezidentas Žiulis Rimė ]](Jules Rimet) vėl pradėjo galvoti apie atskirą tarptautinį turnyrą, kuris būtų rengiamas ne Olimpiadoje. Todėl 1928 m. gegužės 28 d. surengtame [[FIFA]] suvažiavime [[Amsterdamas|Amsterdame]] buvo nuspręsta surengti [[FIFA]] organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas [[Urugvajus]]. Šalis 1930 m. minėjo savo Nepriklausomybės šimtmetį, be to {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa Pasaulyje (1924 m. buvo pirmieji, kai [[FIFA]] organizuojamuose futbolo turnyruose galėjo žaisti profesionalūs žaidėjai).
=== Pirmasis Pasaulio čempionatas ===
Įkvėpti sėkmės organizuojant futbolo turnyrus Olimpinėse žaidynėse, [[FIFA]], bei organizacijos idėjinis vadas [[Jules_Rimet|Prezidentas Žiulis Rimė ]](Jules Rimet) vėl pradėjo galvoti apie atskirą tarptautinį turnyrą, kuris būtų rengiamas ne Olimpiadoje. Todėl 1928  m. gegužės 28 d. surengtame [[FIFA]] suvažiavime [[Amsterdamas|Amsterdame]] buvo nuspręsta surengti [[FIFA]] organizuojamą futbolo turnyrą. Pirmojo čempionato šeimininku pasirinktas [[Urugvajus]]. Šalis 1930  m. minėjo savo Nepriklausomybės šimtmetį, be to {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa Pasaulyje (1924  m. buvo pirmieji, kai [[FIFA]] organizuojamuose futbolo turnyruose galėjo žaisti profesionalūs žaidėjai).
 
Pasirinktų šalių futbolo asociacijoms buvo išsiųsti kvietimai į čempionatą. Tačiau čempionato šeimininku pasirinkus [[Urugvajus|Urugvajų]] reiškė, kad Europos šalių rinktinių laukia ilga ir brangi kelionė per Atlanto vandenyną. Todėl likus dviem mėnesiams iki čempionato pradžios nė viena Europos ekipa nebuvo patvirtinusi, jog dalyvaus turnyre. Visgi [[Jules_Rimet|Ž. Rimė]] įtikino {{Futb|Belgij|os|os}}, {{Futb|Prancūzij|os|os}}, {{Futb|Rumunij|os|os}} ir {{Futb|Jugoslavij|os|os}} rinktines atvykti į turnyrą, tad pirmajame čempionate kovojo komandos iš trylikos šalių: septynios iš Pietų Amerikos, keturios iš Europos ir dvi iš Šiaurės Amerikos.
 
Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930  m. liepos 13 d., kai {{Futb|Prancūzij|os|a}} 4-1 nugalėjo {{Futb|Meksik|os|ą}}, o {{Futb|JAV}} 3-0 palaužė {{Futb|Belgij|os|os}} futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas [[Lucien Laurent]]. Pirmojo čempionato finale {{Futb|Urugvaj|aus|us}} [[Montevideo]] stadione stebint 93 000 žiūrovų rezultatu 4-2 įveikė {{Futb|Argentin|os|ą}} bei tapo pirmaisiais Pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.
 
=== Pasaulio čempionatai prieš Antrąjį Pasaulinį karą ===
Iškart po pirmojo Pasaulio futbolo čempionato vykusioje Olimpiadoje, 1932  m. Los Andžele, futbolo norėta neįtraukti į žaidynių programą dėl mažo šio sporto šakos populiarumo [[JAV]], nes tuo metu šalyje sparčiai populiarėjo Amerikietiškasis futbolas. Be to, [[FIFA]] ir [[Tarptautinis_olimpinis_komitetas|TOK]] nesutarė dėl mėgėjų žaidėjų statuso, todėl "sporto„sporto karalius"karalius“ buvo išbrauktas iš Olimpinių žaidynių programos. Futbolas grįžo į Olimpines žaidynes 1936  m., tačiau buvo gerokai užgožtas kur kas prestižiškesnio Pasaulio taurės turnyro.
 
Sunkumai, su kuriais susidūrė pirmieji Pasaulio futbolo čempionatai buvo ilgos kelionės bei artėjantis karo šešėlis. Kelios Pietų Amerikos šalys išreikšė norą dalyvauti [[II_pasaulio_futbolo_čempionatas|1934  m.]] ir [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938  m.]] Pasaulio čempionatuose, tačiau tik {{Futb|Brazilij|os|os}} rinktinei pavyko sudalyvauti abiejuose turnyruose. Dėl [[Antrasis_pasaulinis_karas|Antrojo Pasaulinio karo]] ir jo padarinių buvo atšaukti 1942  m. ir 1946  m. turėję vykti čempionatai.
 
=== Pasaulio čempionatai po Antrojo Pasaulinio karo ===
Pirmasis čempionatas po karo buvo surengtas [[IV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1950  m.]] [[Brazilija|Brazilijoje]]. Tai buvo pirmosios pirmenybės kuriose dalyvavo [[Britanija|Britanijos]] salyno rinktinės. Britų ekipos pasitraukė iš [[FIFA]] organizacijos 1920  m., nes nenorėjo žaisti prieš šalis su kuriomis tuo metu kariavo ir iš dalies protestuodamas dėl užsienio valstybių įtakos futbolui, tačiau 1946  m. po [[FIFA]] kvietimo vėl prisijungė prie organizacijos.
 
Pirmajame pokario čempionate į turnyrą sugrįžo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolininkai kurie boikotavo antrąsias ir trečiąsias pirmenybes. Grįžę į čempionatą {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} futbolininkai dar kartą tapo nugalėtojais viename iš įspūdingiausių Pasaulio futbolo čempionatų finalų nugalėdami šeimininkę {{Futb|Brazilij|os|ą}}. Šias rungtynes stadione stėbėjo net 173 000 žmonių, o finalas vėliau buvo pavadintas "Maracanazo"„Maracanazo“ (portugališkai: ''Maracanaço'').
 
Nuo 1934  m. iki 1978  m. Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 16 komandų, išskyrus [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938  m.]], kai Austrija buvo sujungta su Vokietija jau po atrankos turnyro ciklo, tad finaliniame etape liko vos 15 rinktinių bei [[IV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1950  m.]] čempionatą, kai {{Futb|Indij|os|a}}, {{Futb|Škotij|os|a}} ir {{Futb|Turkij|os|a}} pasitraukė iš čempionato, kuriame liko varžytis 13 komandų. Daugelis Pasaulio taurės dalyvių buvo iš [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] ir tik maža dalis atstovų buvo iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]], [[Azija|Azijos]], [[Afrika|Afrikos]] ir [[Okeanija|Okeanijos]]. Šių žemynų rinktinės patirdavo skaudžias nesėkmes dvikovose prieš europiečius ir pietų amerikiečius. Iki 1982  m. vienintelės komandos nepriklausančios [[Europa]]i ar [[Pietų Amerika]]i, kurios peržengė pirmojo etapo barjerą buvo: {{Futb|JAV}}, pasiekusios pusfinalį 1930  m., {{Futb|Kub|os|a}}, patekusį į ketvirtfinalį 1938  m., {{Futb|Šiaurės Korėj|os|a}} ketvirtfinalyje žaidusi 1966  m. ir {{Futb|Meksik|os|a}} antrajame varžybų etape žaidusi 1970  m.
 
=== Plėtra iki 32 komandų ===
Turnyras išsiplėtė iki 24 komandų [[XII_pasaulio_futbolo_čempionatas|1982  m.]] čempionate, o vėliau iki 32 ekipų [[XVI_pasaulio_futbolo_čempionatas|1998  m.]], skyrus daugiau vietų Afrikos, Azijos ir Šiaurės Amerikos rinktinėms. Pastaruoju metu komandos iš šių kontinentų demonstruoja gan neblogus rezultatus. Tarp pasiekusių ketvirtfinalį galime pamatyti: {{Futb|Meksik|os|ą}}, 1986  m., {{Futb|Kamerūn|o|ą}}, 1990  m., {{Futb|Senegal|o|ą}} ir {{Futb|JAV}}, 2002  m., o {{Futb|Pietų Korėj|os|a}} 2002  m. čempionate užėmė net ketvirtąją vietą. Visgi [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] rinktinės toliau užima tvirtas pozicijas Pasaulio čempionatų finaliniuose etapuose. Pavyzdžiui, visos [[XVIII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006  m.]] ketvirtfinalio dalyvės buvo iš [[Europa|Europos]] arba [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]].
 
Atrankoje į [[XVIII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006  m.]] Pasaulio čempionatą dalyvavo 198 rinktinės, tuo tarpu patekti į [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010  m.]] pirmenybes bandė jau 204 šalių atstovai.
 
=== Kiti FIFA turnyrai ===
Ekvivalentiškas turnyras moterų futbole, Pasaulio moterų futbolo čempionatas, pirmąkart surengtas 1991  m. Kinijoje. Moterų čempionatas savo mastais ir dalyvių skaičiumi yra žymiai mažesnis už vyrų, tačiau pastaruoju metu - – nuolat auga ir plečiasi. Pavyzdžiui, 2007  m. Pasaulio čempionato atrankoje dalyvavo net 120 šalių rinktinės, komandų skaičius yra daugiau nei dvigubai didesnis negu 1991  m. pirmenybių atrankoje.
 
Futbolas taip pat įtrauktas į visų Olimpinių vasaros žaidynių programą išskyrus [[1896_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1896  m.]] ir [[1932_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1932 m]]. Tiesa, ne taip kaip kitose sporto šakose Olimpinis futbolo turnyras nėra aukščiausio lygio ir nuo 1992  m. tai yra U-23 rinktinių pirmenybės, kuriose kiekvienai ekipai leidžiama registruoti po tris vyresnius žaidėjus. Moterų futbolas Olimpiadoje debiutavo [[1996_m._vasaros_olimpinės_žaidynės|1996  m.]] Moterų futbolo rinktinėms žaidynėse netaikomi jokie apribojimai.
 
[[Konfederacijų_taurė|FIFA Konfederacijų taurė]] - – tai turnyras rengiamas vieneri metai prieš Pasaulio futbolo čempionatą šalyje, kurioje jis vyks. Ši taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš artėjantį renginį. Turnyre dalyvauja šešių FIFA konfederacijų nugalėtojai, būsimo čempionato šeimininkė ir dabartinė Pasaulio taurės savininkė.
 
FIFA taip pat organizuoja turnyrus jaunimui ir jauniams: ([[FIFA_U-20_pasaulio_taurė|FIFA U-20 Pasaulio taurė]], [[FIFA_U-17_pasaulio_taurė|FIFA U-17 Pasaulio taurė]], FIFA U-20 moterų Pasaulio taurė, FIFA U-17 moterų Pasaulio taurė), klubams ([[FIFA_Pasaulio_futbolo_klubų_taurė|FIFA klubų Pasaulio taurė]]) bei įvairioms futbolo šakoms, pavyzdžiui, salės futbolui (FIFA salės futbolo Pasaulio taurė) ir paplūdimio futbolui (FIFA paplūdimio futbolo Pasaulio taurė).
 
== Trofėjus ==
Nuo 1930  m. iki 1970  m. Pasaulio čempionato nugalėtojams buvo įteikiamas Jules Rimet trofėjus. Iš pradžių jį paprasčiausiai vadino Pasaulio taure arba ''Coupe du Monde'', tačiau 1946  m. taurė buvo pavadinta [[Jules Rimet]] vardu, [[FIFA]] Prezidento, kuris surengė pirmąjį Pasaulio čempionatą, garbei. 1970  m. Brazilija trečią kartą laimėjo trofėjų ir įgijo teisę pasilikti jį visiems laikams. Deja, 1983  m. taurė buvo pavogta ir nebeatsirado. Spėjama, kad vagys ją tiesiog išlydė.
 
Naujasis trofėjus, žinomas kaip FIFA Pasaulio taurė, buvo sukurtas [[IX_pasaulio_futbolo_čempionatas|1970  m.]] [[FIFA]] ekspertai iš septynių šalių rinkosi tinkamiausią variantą iš 53 atsiųstų modelių, kol galiausiai pasirinko italų dizainerio Silvio Gazzaniga darbą. Naujasis trofėjus yra 36  cm aukščio, pagamintas iš 18 karatų (75%) aukso ir sveria 6,175  kg. Pagrindas sudarytas iš dvisluoksnio pusbrangio [[Malachitas|malachito]]. Apatinėje taurės dalyje išgraviruoti visi Pasaulio futbolo čempionatų nugalėtojai nuo 1974  m. ir metai, kada jie tą padarė. Kalbėdamas apie trofėjų jį sukūręs italų dizaineris teigė: "Linijos„Linijos spirale kylančios iš pagrindo tiesa rankas, kad pasiektų Pasaulį. Iš nuostabių dinamiškų linijų esančių ant kompaktiško statulėlės pagrindo kyla dviejų atletų kūnai simbolizuojantys jaudinančią pergalės akimirką"akimirką“.
 
FIFA Pasaulio taurės nugalėtojai nepasilieka visiems laikams. Nugalėtojai saugo taurę iki ateinančio turnyro, o vėliau yra apdovanojami paauksuota taurės reprodukcija.
 
== Formatas ==
===Atranka===
Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo [[II_pasaulio_futbolo_čempionatas|1934 m.]] pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose [[FIFA]] kontinentinėse zonose ([[CAF|Afrikoje]], [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijoje]], [[CONCACAF|Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių]], [[CONMEBOL|Pietų Amerikos]], [[OFC|Okeanijos]] ir [[UEFA|Europos]]) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą [[FIFA]] nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Vietų kiekis dažniausiai priklauso nuo regioninei futbolo federacijai atstovaujančių komandų stiprumo.
 
=== Atranka ===
Atrankos ciklas gali prasidėti likus trejiems metams iki sekančio Pasaulio čempionato ir tęstis net dvejus metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Pavyzdžiui, vietą [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] Pasaulio futbolo čempionate gavo [[OFC|Okeanijos]] čempionų ir penktos [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijos]] komandos poros nugalėtojas. Nuo 1938 m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938 m. iki 2002 m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir Pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006 m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje. {{Futb|Brazilij|os|os}} ekipa, kuri nugalėjo [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002 m.]] pirmenybėse, tapo pirmąją Pasaulio futbolo čempione, kuriai teko skintis kelią į sekantį turnyrą atrankoje.
Atrankos turnyras į Pasaulio čempionatą rengiamas nuo [[II_pasaulio_futbolo_čempionatas|1934  m.]] pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose [[FIFA]] kontinentinėse zonose ([[CAF|Afrikoje]], [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijoje]], [[CONCACAF|Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių]], [[CONMEBOL|Pietų Amerikos]], [[OFC|Okeanijos]] ir [[UEFA|Europos]]) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų. Prieš kiekvieną turnyrą [[FIFA]] nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Vietų kiekis dažniausiai priklauso nuo regioninei futbolo federacijai atstovaujančių komandų stiprumo.
 
Atrankos ciklas gali prasidėti likus trejiems metams iki sekančio Pasaulio čempionato ir tęstis net dvejus metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Pavyzdžiui, vietą [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010  m.]] Pasaulio futbolo čempionate gavo [[OFC|Okeanijos]] čempionų ir penktos [[Azijos_futbolo_konfederacija|Azijos]] komandos poros nugalėtojas. Nuo 1938  m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938  m. iki 2002  m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir Pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006  m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje. {{Futb|Brazilij|os|os}} ekipa, kuri nugalėjo [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002  m.]] pirmenybėse, tapo pirmąją Pasaulio futbolo čempione, kuriai teko skintis kelią į sekantį turnyrą atrankoje.
===Finalinis turnyras===
Pastaruosiuose čempionatuose 32 šalių rinktinės susirenka į šalį, kuri yra Pasaulio čempionato šeimininkė ir beveik mėnesį kovoja dėl čempionų vardų. Turnyras susideda iš dviejų etapų - grupės ir atkrentamųjų varžybų. Pirmajame etape komandos suskirstytos po keturias aštuoniose grupėse kovoja tarpusavyje vieno rato sistema. Traukiant Pasaulio futbolo čempionato burtus aštuonios pajėgiausios rinktinės, įskaitant čempionato šeimininkus, patenka į vieną krepšelį ir vėliau yra išskirstomos po skirtingas grupes. Komandų pajėgumas yra nustatomas pagal [[FIFA_pasaulio_reitingai|FIFA reitingų lentelę]] ir/arba pasirodymus ankstesnėse Pasaulio pirmenybėse. Likusios ekipos patenka į skirtingus krepšelius dažniausiai pagal geografinį principą, kurios burtų traukimo metu atsitiktine tvarka išsiskirsto aštuoniose grupėse. Nuo 1998 m. traukiant burtus yra taikomi tam tikri apribojimai norint užtikrinti, kad vienoje grupėje neatsidurtų dvi [[Europa]]i ar kitam kontinentui atstovaujančios ekipos.
 
=== Finalinis turnyras ===
Grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias tris rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo [[XV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1994 m.]] Pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias - vienas, už pralaimėjimą - nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas - įvarčių skirtumas, tuomet - bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai - burtų keliu (t. y. nustatant komandų vietas atsitiktiniu būdu).
Pastaruosiuose čempionatuose 32 šalių rinktinės susirenka į šalį, kuri yra Pasaulio čempionato šeimininkė ir beveik mėnesį kovoja dėl čempionų vardų. Turnyras susideda iš dviejų etapų - – grupės ir atkrentamųjų varžybų. Pirmajame etape komandos suskirstytos po keturias aštuoniose grupėse kovoja tarpusavyje vieno rato sistema. Traukiant Pasaulio futbolo čempionato burtus aštuonios pajėgiausios rinktinės, įskaitant čempionato šeimininkus, patenka į vieną krepšelį ir vėliau yra išskirstomos po skirtingas grupes. Komandų pajėgumas yra nustatomas pagal [[FIFA_pasaulio_reitingai|FIFA reitingų lentelę]] ir/arba pasirodymus ankstesnėse Pasaulio pirmenybėse. Likusios ekipos patenka į skirtingus krepšelius dažniausiai pagal geografinį principą, kurios burtų traukimo metu atsitiktine tvarka išsiskirsto aštuoniose grupėse. Nuo 1998  m. traukiant burtus yra taikomi tam tikri apribojimai norint užtikrinti, kad vienoje grupėje neatsidurtų dvi [[Europa]]i ar kitam kontinentui atstovaujančios ekipos.
 
Grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias tris rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo [[XV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1994  m.]] Pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias - – vienas, už pralaimėjimą - – nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas - – įvarčių skirtumas, tuomet - – bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai - – burtų keliu (t. y. nustatant komandų vietas atsitiktiniu būdu).
Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11 m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis. Po to seka ketvirtfinalis, pusfinalis, kova dėl trečios vietos (kai susitinka pusfinalyje pralaimėjusios ekipos) ir finalas.
 
Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11  m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis. Po to seka ketvirtfinalis, pusfinalis, kova dėl trečios vietos (kai susitinka pusfinalyje pralaimėjusios ekipos) ir finalas.
==Šeimininkų rinkimai==
Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami [[FIFA]] rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pirmojo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais pasirinkus [[Urugvajus|Urugvajų]] buvo užkirstas kelias daugeliui [[Europa|Europos]] komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno. Sekantys du Pasaulio taurės turnyrai buvo surengti [[Europa|Europoje]]. Ypač ginčytinas buvo sprendimas surengti [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938 m.]] čempionatą [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Tai Amerikos žemyno ekipoms tarsi leido suprasti, jog Pasaulio taurės šeimininkų rotacija vyks tik dviejuose žemynuose. Tad {{Futb|Argentin|os|os}} ir {Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinės nusprendė boikotuoti trečiajį Pasaulio taurės turnyrą.
 
== Šeimininkų rinkimai ==
Nuo [[VI_pasaulio_futbolo_čempionatas|1958 m.]] Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, [[FIFA]] sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik [[Europa|Europos]] ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998 m. Septynioliktoji Pasaulio taurė, [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002 m.]] vykusi [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] ir [[Japonija|Japonijoje]] buvo pirmoji, kuri vyko [[Azija|Azijoje]] ir kol kas vienintelė kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės. [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] Pasaulio čempionatas bus pirmasis, kurį surengs [[Afrika|Afrikos]] šalis. [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio taurė vyks Brazilijoje. Tai bus pirmas čempionatas [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] nuo 1978 m. ir pirmas atvejis, kai du iš eilės čempionatai vyksta ne [[Europa|Europos]] žemyne.
Pirmųjų Pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami [[FIFA]] rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp [[Europa|Europos]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]], t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pirmojo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais pasirinkus [[Urugvajus|Urugvajų]] buvo užkirstas kelias daugeliui [[Europa|Europos]] komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno. Sekantys du Pasaulio taurės turnyrai buvo surengti [[Europa|Europoje]]. Ypač ginčytinas buvo sprendimas surengti [[III_pasaulio_futbolo_čempionatas|1938  m.]] čempionatą [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Tai Amerikos žemyno ekipoms tarsi leido suprasti, jog Pasaulio taurės šeimininkų rotacija vyks tik dviejuose žemynuose. Tad {{Futb|Argentin|os|os}} ir {Futb|Urugvaj|aus|aus}} rinktinės nusprendė boikotuoti trečiajį Pasaulio taurės turnyrą.
 
Nuo [[VI_pasaulio_futbolo_čempionatas|1958  m.]] Pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, [[FIFA]] sukūrė modelį pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik [[Europa|Europos]] ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998  m. Septynioliktoji Pasaulio taurė, [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2002  m.]] vykusi [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] ir [[Japonija|Japonijoje]] buvo pirmoji, kuri vyko [[Azija|Azijoje]] ir kol kas vienintelė kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės. [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010  m.]] Pasaulio čempionatas bus pirmasis, kurį surengs [[Afrika|Afrikos]] šalis. [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014  m.]] Pasaulio taurė vyks Brazilijoje. Tai bus pirmas čempionatas [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] nuo 1978  m. ir pirmas atvejis, kai du iš eilės čempionatai vyksta ne [[Europa|Europos]] žemyne.
Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka [[FIFA]] vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti Pasaulio taurės šeimininke futbolo federacija iš [[FIFA]] organizacijos gauna "Šeimininkų Susitarimą", kuriose išdėstyti griežti reikalavimai ir darbais kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą Pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, [[FIFA]] inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks Pasaulio futbolo pirmenybės priimamas likus 6 arba 7 metams iki tunyro. Tiesa, yra buvę atvejų kai vienu metu priimami sprendimai po kurių paaiškėja dviejų iš eilės būsimų pirmenybių šeimininkai. Taip bus ir pasirenkant 2018 m. ir 2022 m. Pasaulio taurės šeimininkus.
 
Šiais laikais Pasaulio čempionato šeimininkę išrenka [[FIFA]] vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti Pasaulio taurės šeimininke futbolo federacija iš [[FIFA]] organizacijos gauna "Šeimininkų„Šeimininkų Susitarimą"Susitarimą“, kuriose išdėstyti griežti reikalavimai ir darbais kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą Pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, [[FIFA]] inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks Pasaulio futbolo pirmenybės priimamas likus 6 arba 7 metams iki tunyro. Tiesa, yra buvę atvejų kai vienu metu priimami sprendimai po kurių paaiškėja dviejų iš eilės būsimų pirmenybių šeimininkai. Taip bus ir pasirenkant 2018  m. ir 2022  m. Pasaulio taurės šeimininkus.
Pasirenkant [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010 m.]] ir [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio taurės šeimininkus buvo rotuojama tik tarp dviejų kontinentų (2010 m. [[Afrika|Afrikos]] ir 2014 m. [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]]), tad kandidatūros buvo priimamos tik iš valstybių esančių šiuose žemynuose. Tokia rotacijos sistema buvo pradėta taikyti po to, kai kilo ginčai dėl [[Vokietija|Vokietijos]] pergalės [[XVIII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006 m.]] Pasaulio čempionato šeimininkų rinkimuose. Kaip bebūtų, tokia rotacijos politika bus taikoma iki 2018 m., kai savo kandidatūrą galės pateikti bet kuri šalis, išskyrus tas, kurios priklauso prieš tai buvusių Pasaulio čempionatų šeimininkų žemynams. Tokie pokyčiai atsirado siekiant išvengti panašaus scenarijaus, kuris buvo renkant [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014 m.]] Pasaulio čempionato šeimininkus, kai vienintelė kandidate buvo [[Brazilija]].
 
Pasirenkant [[XIX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2010  m.]] ir [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014  m.]] Pasaulio taurės šeimininkus buvo rotuojama tik tarp dviejų kontinentų (2010  m. [[Afrika|Afrikos]] ir 2014  m. [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]]), tad kandidatūros buvo priimamos tik iš valstybių esančių šiuose žemynuose. Tokia rotacijos sistema buvo pradėta taikyti po to, kai kilo ginčai dėl [[Vokietija|Vokietijos]] pergalės [[XVIII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006  m.]] Pasaulio čempionato šeimininkų rinkimuose. Kaip bebūtų, tokia rotacijos politika bus taikoma iki 2018  m., kai savo kandidatūrą galės pateikti bet kuri šalis, išskyrus tas, kurios priklauso prieš tai buvusių Pasaulio čempionatų šeimininkų žemynams. Tokie pokyčiai atsirado siekiant išvengti panašaus scenarijaus, kuris buvo renkant [[XX_pasaulio_futbolo_čempionatas|2014  m.]] Pasaulio čempionato šeimininkus, kai vienintelė kandidate buvo [[Brazilija]].
==Organizacija ir masinės informavimo priemonės==
Pasaulio futbolo čempionatas pirmąkart per televiziją buvo parodytas 1954 m. ir dabar yra labiausiai žiūrimas ir sekamas sporto renginys Pasaulyje, populiarumu lenkdamas net Olimpines žaidynes. Bendras žiūrovų skaičius stebėjas visas [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006 m.]] Pasaulio čempionato rungtynes yra 26,29 milijardo, o net 715,1 milijono žiūrovų (t. y. kas devintas Pasaulio gyventojas) žiūrėjo turnyro, vykusio Vokietijoje, finalą. [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006 m.]] Pasaulio pirmenybių burtų traukimo ceremoniją, kurioje paaiškėjo, kokiose grupėse žais rinktinės stebėjo net 300 milijonų žiūrovų.
 
== Organizacija ir masinės informavimo priemonės ==
Kiekvienas Pasaulio čempionatas nuo 1966 m. turi savo [[Talismanas|talismaną]] arba logotipą. ''Pasaulio taurės Vilis'', 1966 m. talismanas, buvo pirmasis Pasaulio čempionatų talismanas. Šių laikų Pasaulio taurės turi oficialius rungtynių kamuolius, kurie yra sukurti specialiai turnyrui.
Pasaulio futbolo čempionatas pirmąkart per televiziją buvo parodytas 1954  m. ir dabar yra labiausiai žiūrimas ir sekamas sporto renginys Pasaulyje, populiarumu lenkdamas net Olimpines žaidynes. Bendras žiūrovų skaičius stebėjas visas [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006  m.]] Pasaulio čempionato rungtynes yra 26,29 milijardo, o net 715,1 milijono žiūrovų (t. y. kas devintas Pasaulio gyventojas) žiūrėjo turnyro, vykusio Vokietijoje, finalą. [[XVII_pasaulio_futbolo_čempionatas|2006  m.]] Pasaulio pirmenybių burtų traukimo ceremoniją, kurioje paaiškėjo, kokiose grupėse žais rinktinės stebėjo net 300 milijonų žiūrovų.
 
Kiekvienas Pasaulio čempionatas nuo 1966  m. turi savo [[Talismanas|talismaną]] arba logotipą. ''Pasaulio taurės Vilis'', 1966  m. talismanas, buvo pirmasis Pasaulio čempionatų talismanas. Šių laikų Pasaulio taurės turi oficialius rungtynių kamuolius, kurie yra sukurti specialiai turnyrui.
 
== Čempionatų prizininkai ==
 
=== Pasaulio futbolo čempionatų suvestinė ===
{| border=1 style="border-collapse:collapse; font-size:90%; text-align:center" cellpadding=3 cellspacing=0 width=100%
|- bgcolor=#C1D8FF
!colspan=3|Mažasis finalas
|- bgcolor=#EFEFEF
|!align="center"„center“ bgcolor="gold"„gold“ width=200 |'''Nugalėtojas'''
!width=8%|Rezultatas
|!align="center"„center“ bgcolor="silver"„silver“ width=200 |'''Antra vieta'''
|!align="center"„center“ bgcolor="CC9966"„CC9966“ width=200 |'''Trečia vieta'''
!width=8%|Rezultatas
!width=15%|Ketvirta vieta
|''[[JAV]]''
|'''{{flagicon|BRA}} {{Futb|Brazilij|os|a}}'''
|'''0-0 (3-2 po 11  m. baudinių)'''
|{{flagicon|ITA}} {{Futb|Italij|os|a}}
|{{flagicon|SWE}} {{Futb|Švedij|os|a}}
|''[[Vokietija]]''
|'''{{flagicon|ITA}} {{Futb|Italij|os|a}}'''
|'''1-1 (5-3 po 11  m. baudinių)'''
|{{flagicon|FRA}} {{Futb|Prancūzij|os|a}}
|{{flagicon|GER}} {{Futb|Vokietij|os|a}}
|}
 
''Pastaba 1'' - – [[I_pasaulio_futbolo_čempionatas|1930  m.]] čempionate nebuvo mažojo finalo rungtynių. JAV ir Jugoslavija pralaimėjo pusfinalio susitikimus. Vėliau [[FIFA]] nustatė komandų vietas rikiuotėje pagal jų pasiektus rezultatus pirmajame Pasaulio futbolo čempionate.
 
''Pastaba 2'' - – [[IV_pasaulio_futbolo_čempionatas|1950  m.]] čempionate nebuvo oficialių finalo rungtynių. Pirmenybių nugalėtojas paaiškėjo keturioms stipriausioms ekipoms ({{Futb|Urugvaj|aus|ui}}, {{Futb|Brazilij|os|ai}}, {{Futb|Švedij|os|ai}} ir {{Futb|Ispanij|os|ai}}) vieno rato sistema sužaidus finalinio etapo turnyrą. Čempionato pažiba tapo {{Futb|Urugvaj|aus|aus}} ir {{Futb|Brazilij|os|os}} rungtynės, kurias urugvajiečiai laimėjo rezultatu 2-1. Šios rungtynės buvo vienos iš paskutiniųjų turnyre, tad jas laimėjęs {{Futb|Urugvaj|aus|us}} taškais aplenkė visas varžoves, užsitikrino vietą grupės viršūnėje ir Pasaulio futbolo čempionų titulą. Tuo pačiu metu vyko ir kita dvikova, kurioje {{Futb|Švedij|os|a}} 3-1 nugalėjo {{Futb|Ispanij|os|ą}} ir iškovojo trečiąją vietą.
 
Čempionais yra tapę: {{Futb|Brazilij|os|a}}  – 5 kartus, {{Futb|Italij|os|a}}  – 4, {{Futb|Vokietij|os|a}}  – 3, {{Futb|Urugvaj|aus|us}} ir {{Futb|Argentin|os|a}}  – po 2, {{Futb|Anglij|os|a}} {{Futb|Ispanij|os|a}} ir {{Futb|Prancūzij|os|a}}  – po 1 kartą.
 
Finaluose žaidė: Vokietija ir Brazilija  – po 7 kartus, Italija  – 5, Argentina  – 4, Olandija - – 3, Urugvajus, Vengrija, Čekija ir Prancūzija  – po 2, Ispanija, Švedija, ir Anglija  – po 1 kartą.
 
== Rezultatyviausi žaidėjai ==
Žaidėjai, įmušę bent 10 įvarčių pasaulio čempionatų finaliniuose turnyruose:
*15 15 – [[JavtokasRonaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]] (''Ronaldo Luis Nazário de Lima'', Brazilija) 1998–2006
* 14  – [[Gerdas danilevicius Miuleris]] (''Gerhard Müller'', Vokietija) 1970–1974
* 14 - – [[StankeviciusMiroslav Klose]] (''Miroslaw Klose'', Vokietija) 2002-20102002–2010
*13 13 – [[BenasŽiustas Fontenas]] (''Just Fontaine'', Prancūzija) 1958
*12 12 – [[DeividasPelé|Pelė]] (''Pelé'', tikr. ''Edson Arantes do Nascimento'', Brazilija) 1958–1970
*11 11 – [[Šandoras Kočišas]] (''Sándor Kocsis'', Vengrija) 1954
*11 11 – [[Jurgenas Klinsmanas]] (''Jürgen Klinsmann'', Vokietija) 1990–1998
*10 10 – [[Helmutas Ranas]] (''Helmut Rahn'', Vokietija) 1954–1958
*10 10 – [[Teofilas Kubiljasas]] (''Teófilo Cubillas Arizaga'', Peru) 1970–1982
*10 10 – [[Gžegožas Liata]] (''Grzegorz Bolesław Lato'', Lenkija) 1974–1982
*10 10 – [[Garis Linekeris]] (''Gary Winston Lineker'', Anglija) 1986–1990
*10 10 – [[Gabrielis Batistuta]] (''Gabriel Omar Batistuta'', Argentina) 1994–2002
 
== Apdovanojimai ==
 
Pasaulio čempionatuose geriausiems žaidėjams teikiami apdovanojimai:
** Adidas [[Auksinis kamuolys]] (''Golden Ball''; nuo 1982  m.)
** Adidas [[Auksinis batelis]] (''Golden Shoe''; nuo 1930  m.)
** [[Jašino apdovanojimas]] geriausiam vartininkui (nuo 1994  m.)
** [[FIFA Fair Play]] apdovanojimas (nuo 1978  m.)
** [[Gillette Geriausias jaunas žaidėjas]] (nuo 2006  m.)
 
== Nuorodos ==
{{Commonscat|FIFA World Cup}}
* [http://www.fifa.com/worldcup/ FIFA svetainė]
23 380

pakeitimų