Škotija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 158 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q22 (translate me)
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 46:
Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas [[Edinburgas]] yra vienas didžiausių Europos finansų centrų.<ref>[http://www.edinburghbrand.com/news/information/ Edinburgh, Inspiring Capital – Information for Journalists] – „Edinburgh is Europe’s sixth largest fund management centre“.</ref> Didžiausias Škotijos miestas yra [[Glazgas]], kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.
 
Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka [[1237]] m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir [[1266]] m. [[Perto sutartis|Perto sutartimi]] tarp Škotijos ir [[Norvegija|Norvegijos]] nustatytoms sienoms. Išimtis sudaro [[Meno sala]], kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berwick-upon-Tweed[[Bervikas prie Tvido|Bervikui prie Tvido]], kuris priskirtas Anglijai pagal [[1746]] m. Berviko Aktą.
 
== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Škotijos istorija]]''
 
Pirmieji gyventojai Škotijoje atsirado apie 8 0008000 m. pr. m. e. Pirmosios nuolatinės gyvenvietės datuojamos 6000 m. Pirmieji gyventojai buvo [[Mezolitas|mezolitinių]], o nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. neolitinių kultūrų medžiotojai ir žvejai. Anksčiausi archeologiniai radiniai patvirtinantys žmonių [[gyvenvietė|gyvenviečių]] ir kulto vietų egzistavimą yra iš maždaug 6000 m. pr. m. e.
 
Rašytinė Škotijos istorija prasideda [[Romėnai|romėnų]] užkariavimų laikotarpiu, kai buvo užkariautos ir [[Britanija (Romos provincija)|Britanijos]] pavadinimą gavo dabartinė [[Anglija]] ir [[Velsas]]. 82-208 mūsų eros metais [[romėnai]] buvo keletą kartų įžengę į regioną. Dalis pietinės Škotijos kurį laiką buvo patekusi netiesioginei Romos valdžiai, tačiau romėnai čia ilgesnį laiką neišsilaikė. [[122]]–[[128]] m. tarp [[Tainas|Taino]] ir Solway upių buvo pastatyta [[Adriano siena]], kuri atribojo nuo Škotijos romėnų Britaniją.
 
[[503]] m. dabartinės škotijosŠkotijos vakaruose išsikėlė [[skotaiškotai]], [[keltai|keltų]] gentis iš [[Airija|Airijos]].
 
Istoriškai, vėliausiai nuo [[XIV amžius|XIV a.]] Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys ''Lowlands'' ([[Žemutinė Škotija]]) ir daugiausia [[Škotų gėlų kalba|gėliškai]] kalbantys ''Highlands'' ([[Hailandas]], Aukštutinė Škotija). Žemutinė Škotija labiau buvo įtakojama Anglijos, ji buvo labiau pažeidžiama puolimo sausuma iš pietų atveju, be to labiau perėmė Anglijos įtaką dėl geografinio artumo ir prekybinių santykių su pietiniais kaimynais, nors Škotija turėjo stiprius prekybinius ryšius ir su kontinentine Europa. Nepaisant to [[Škotų gėlų kalba|gėlų kalba]] atskirose Žemutinės Škotijos dalyse išliko gana ilgai, Galloway ir Carrick regionuose iki pat XVIII a. ar net XIX a. Yra užfiksuota, kad Dunblane ir Auchterarder regionuose gėlų kalba buvo šnekama dar ir po reformacijos. Skirtingai nei paprastai manoma, Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos riba nebuvo statiška, keitėsi keletą kartų.