Saksonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Priešistoriniais laikais Saksonijoje buvo pastatytos vienos didžiausių Europoje akmeninių šventovių, datuotų V a. pr. m. e. Svarbios archeologinės vietos yra Dresdene[[Drezdenas|Drezdene]] ir Eytros ir ZvenkauCvenkau kaimuose šalia [[Leipcigas|Leipcigo]]. Slavų ir germanų gentys gyveno Saksonijoje nuo I a. pr. m. e. Romėnų laikais Saksonijos sritis tikriausiai valdė germanų karalius Marobodas. Antikos pabaigoje atsirado [[saksai|saksų]] gentys, nuo kurių kilo teritorijos pavadinimas.

[[Saksonijos kunigaikštystė]] atsirado apie 700 m. ir išsiplėtė po Šiaurės Vokietiją. Saksai atsivertė į krikščionybę Karolio Didžiojo laikais. Saksai buvo spaudžiami [[frankai|frankų]] iš vakarų ir [[slavai|slavų]] iš rytų. Vienu metu slavai buvo užėmę Saksų valstybę. [[Sorbai]] Saksonijoje yra tų laikų palikimas.

X a. Saksonija tapo [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]], kurią valdė saksų kilmės [[Liudolfingai|Otonai]], dalis X adalimi. Tuo metu [[Bilungai]] gavo daug feodų Saksonijoje. Imperatorius suteikė jiems Saksonijos kunigaikščio titulą. Mirus Magnui [[1106]] m. Bilungai išmirė ir [[Imperatorius Lotaras III|Lotaras III]] tapo kunigaikščiu, o vėliau trumpai ir imperatoriumi.

[[1137]] m. Saksonija atiteko [[Velfai|Velfams]]. Jie kilo iš paskutinio Bilungo kunigaikščio dukters WulfhildosVulfhildos Bilung.