Alus: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 228 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
Puslapis keičiamas tekstu „labai geras dalykas“
(Puslapis keičiamas tekstu „labai geras dalykas“)
Žyma: Žyma: Turinio ištrynimas
labai geras dalykas
[[Vaizdas:Many-kind-of-beer.jpg|thumb|200px|Įvairių rūšių alus buteliuose]]
[[Vaizdas:Fuller's 1845.JPG|thumb|200px|Tamsusis alus]]
[[Vaizdas:Lager beer in glass.jpg|thumb|200px|Šviesusis alus]]
[[Vaizdas:Witbier.JPG|thumb|200px|Belgiškas [[kvietinis alus]] „Hoegaarden“]]
 
'''Alus''' – silpnas natūralus [[alkoholinis gėrimas]]. Stiprumas 2,5-12 % alkoholio tūrio. Gaminamas [[Fermentacija|fermentuojant]] [[Mielės|mielėmis]] [[miežis|miežių]], kartais – kitų [[grūdas|grūdų]] ([[kvietys|kviečių]], [[ryžis|ryžių]]) [[Salyklas|salyklą]]. [[skonis|Skoniui]] pagerinti į alų dedama [[Apynys|apynių]] ir kitų [[Prieskoniai|prieskonių]]. Stiprumui padidinti – [[Cukrus|cukraus]], kartais – [[Medus|medaus]].
 
== Etimologija ==
Manoma, kad žodis ''alus'' yra kilęs iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] žodžio šaknies ''*alu-''. Šios kilmės yra ne tik [[lietuvių kalba|lietuviškas]] ir [[latvių kalba|latviškas]] žodis ''alus'', bet ir {{en|ale}}, [[švedų kalba|švedų]] ''öl'', [[danų kalba|danų]] ir [[norvegų kalba|norvegų]] ''øl'', o taip pat, kaip indoeuropietiškas skolinys, [[suomių kalba|suomių]] ''olut'' ir [[estų kalba|estų]] ''õlu''.
 
Anglų kalbos žodis ''beer'', [[vokiečių kalba|vokiečių]] (ir daugelio kitų [[kalbos|kalbų]]) ''bier'', [[prancūzų kalba|prancūzų]] ''bière'', {{it|birra}} yra kilę iš [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''bibere'' (gerti).
 
Panašiai, daugumos [[slavai|slavų]] kalbų žodis ''pivo'' reiškia „gėrimas“. [[ispanų kalba|Ispanų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]] kalbų žodis ''cerveza'' kilęs iš lotyniškojo ''cerevisia''.
 
== Istorija ==
Alus yra vienas seniausių istorijai žinomų žmogaus gaminamų produktų. Alaus gamybos pradžia datuojama 7 tūkstantmečiu pr. m. e., jo gamyba minima [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] rašytiniuose šaltiniuose. Alaus likučių aptinkama [[3500 m. pr. m. e.|3500]]–[[3100 m. pr. m. e.]] induose <ref>[http://www.museum.upenn.edu/new/research/Exp_Rese_Disc/masca/beer.shtml EARLIEST KNOWN CHEMICAL EVIDENCE OF BEER]</ref>. Kadangi fermentuoti galima daugelį produktų, kuriuose yra cukraus ar krakmolo, tikėtina, kad alaus gamyba buvo išrasta keliose pasaulio vietose nepriklausomai viena nuo kitos.
 
Iki [[Pramoninė revoliucija|pramonės revoliucijos]] alus daugiausia buvo gaminamas namudiniais būdais, nors jau nuo [[VII amžius|VII a.]] taip pat buvo intensyviai gaminamas ir pardavinėjamas [[Europa|Europos]] [[vienuolynas|vienuolynuose]]. Pramonės revoliucija leido taikyti pramoninius alaus gamybos būdus, o [[mokslas|mokslo]] pasiekimai (pvz., [[termometras|termometro]] ir [[higrometras|higrometro]] išradimas) leido geriau suprasti alaus gamybos procesą ir jį kontroliuoti.
 
Šiuo metu alaus gamyba yra pasaulinis verslas, kuriame dominuoja keletas tarptautinių [[korporacija|korporacijų]]. Egzistuoja taip pat tūkstančiai regioninių gamintojų.
 
Pirmasis lietuviško kapitalo bravoras atidarytas 1932 metais - Šadauskų bravoras Mažeikiuose.
 
== Alus ir visuomenė ==
 
=== Suvartojimo kiekiai ===
:''Skaitykite [[Europos alkoholinių gėrimų juostos]]''
[[Lietuva|Lietuvos]] [[aludarininkystė|aludarių]] asociacijos duomenimis <ref>[http://www.sekmesloterija.lt/]</ref>, [[2005]] m. kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgėrė 87,5 litro alaus per metus. Alaus suvartojimas Lietuvoje nuo [[1995]] m. (kai 1 žmogus vidutiniškai išgerdavo 34,5 litro per metus) kasmet auga.
 
[[2004]] m. duomenimis, daugiausiai alaus suvartojanti šalis yra [[Čekija]] (156,9 litro per metus), po jos seka [[Airija]] (131,1 litro), [[Vokietija]] (115,8 litro), [[Australija]] (109, 9 litro), [[Austrija]] (108,3 litro), [[Jungtinė Karalystė]] (99 litrai) ir [[Belgija]] (93 litrai).
 
=== Poveikis sveikatai ===
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alkoholio poveikis sveikatai]]''
 
Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais siejamas su [[kepenys|kepenų]] pažeidimais (ir [[vėžys|vėžio]] vystymusi), [[cirozė|ciroze]], [[pankreatitas|pankreatitu]] ir [[podagra]].
 
Apyniuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį karstelėjusį skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN) – medžiaga, priklausanti fitoestrogenų klasei („fito“ – augalas, „[[estrogenai|estrogenas]]“ – moters lytinis hormonas). Dėl šios priežasties, alaus vartojimą galima prilyginti hormoninei terapijai. <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, A. Heyerick, H. Rong, L. de Cooman, D. de Keukeleire // Identification of a potent phytoestrogen in hops (Humulus lupulus L.) and beer // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 84, 2249–2252 (1999)</ref> <ref>P. Cos, T. de Bruyne, S. Apers, D.V. Berghe, L. Pieters, A.J. Vlietinck // Phyto¬estrogens: recent developments // Planta Medica 69, 589–599 (2003).</ref> <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, V. Pocock, V. Van de Kauter, J.F. Stevens, M.L. Deinzer, H. Rong, D. de Keukeleire // The endocrine activities of 8-prenylnaringenin and related hop (Humulus lupulus L.) flavonoids // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 85, 4912-4915 (2000).</ref>
 
=== Tara ===
[[baras|Baruose]], [[restoranas|restoranuose]] ir kitose viešojo maitinimo įstaigose įprastai alus [[serviravimas|serviruojamas]] iš metalinių [[statinė|statinaičių]], iš kurių alus pilstomas per čiaupą. Statinaitės viduje [[angliarūgštė|angliarūgšte]] sukeliamas spaudimas, dėl kurio alus teka į čiaupą. Kai kurių rūšių (pvz., ''Guinness'') spaudimas sukeliamas [[azotas|azoto]] pagalba. Azoto burbulai smulkūs, o [[puta]] tiršta ir standi.
 
Nefiltruotas alus kartais pilstomas tiesiogiai iš medinės statinės, į kurią įsukamas čiaupas.
 
[[Parduotuvė]]se parduodamas alus paprastai pilstomas į [[skardinė|skardines]], stiklinius bei plastmasinius (pigiausios rūšys) [[butelis|butelius]]. Prieš išpilstymą dauguma alaus rūšių [[filtravimas|filtruojamos]], tačiau rūšys, kurių [[brendimas]] turi būti baigiamas pačiame butelyje, paliekamos nefiltruotos.
 
Įvairiose šalyse [[pakuotė|taros]] populiarumas skiriasi. Pvz., [[2001]] m. [[Švedija|Švedijoje]] 63,9 % alaus buvo parduota skardinėse, tuo tarpu [[Danija|Danijoje]] alumi skardinėse išvis neprekiaujama <ref>[http://www.europeanbeerguide.net/eustats.htm#package]</ref>. Skardinės apsaugo alų nuo šviesos poveikio, taip pat sumažina tikimybę, kad alus išbėgs. Išradus skardines, į jas buvo žvelgiama kaip į technologinį proveržį, leisiantį išlaikyti alaus kokybę, pakuojant alų į mažai vietos užimančią, lengvą ir pigią [[pakuotė|pakuotę]]. Tačiau ilgainiui skardinės pradėtos sieti su pigesniu, masinės gamybos alumi (o stikliniai buteliai – su aukštesnės kokybės alumi).
 
== Gamyba ==
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alaus darymas]]''
 
=== Didžiausi alaus gamintojai ===
[[2004]] m. didžiausi alaus gamintojai pasaulyje buvo:
* [[InBev]] – 233,5 mln. hektolitrų ([[Belgija]] – [[Brazilija]])
* [[Anheuser-Busch]] – 152 mln. hektolitrų ([[JAV]])
* [[SABMiller]] – 135 mln. hektolitrų ([[JAV]] – [[PAR]])
* [[Heineken]] – 107 mln. hektolitrų ([[Nyderlandai]])
* [[Carlsberg]] – 78 mln. hektolitrų ([[Danija]])
* [[Scotish&Newcastle]] – 52 mln. hektolitrų ([[Didžioji Britanija]])
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] didžiausias alaus gamintojas yra ''Carlsberg'' bei ''Scotish&Newcastle'' kontroliuojamas [[holdingas]] [[Baltic beverages holding]].
 
=== Sudedamosios dalys ===
Trys būtinieji alaus ingredientai:
* [[vanduo]]
* [[krakmolas|krakmolo]] šaltinis [[fermentacija]]i (paprastai [[salyklas]])
* [[mielės]]
 
[[skonis|Skoniui]] suteikti gali būti dedama ir kitų produktų, tarp kurių populiariausi [[Apynys|apyniai]]. Norint suteikti papildomą prieskonį arba atpiginti alų, greta salyklo gali būti dedama kitų [[grūdas|grūdų]] (pvz., [[kvietys|kviečių]] arba [[kukurūzas|kukurūzų]]). Kad alus būtų skaidresnis, į jį gali būti dedama [[želatina|želatinos]] arba kitų skaidrinančių priedų.
 
==== Vanduo ====
[[Vanduo]] yra pagrindinė alaus sudedamoji dalis. Kadangi skirtingų vietovių vandenyje yra ištirpę skirtingi [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]] kiekiai, vanduo turi didelės įtakos alaus skoniui. Pvz., [[Dublinas|Dublino]] regione vanduo kietas ir gerai tinka gaminti [[stout]] alų, kuriuo garsėja [[Dublinas]], o [[Pilzenas|Pilzene]] vanduo minkštas, gerai tinkantis [[pilsner]] alui.
 
==== Krakmolo šaltinis ====
[[Krakmolas]] yra medžiaga fermentacijai ir lemia alaus skonį. Dažniausiai alaus gamyboje naudojamas krakmolo šaltinis yra [[miežis|miežių]] [[salyklas]]. Salyklas gaminamas mirkant grūdus vandenyje ir leidžiant jiems sudygti, o vėliau iš dalies sudygusius grūdus išdžiovinant. Salykle susidaro [[fermentai]], dėl kurių grūduose esantis krakmolas virsta [[cukrus|cukrumi]]. Skirtingi salyklo džiovinimo būdai ir temperatūros iš tų pačių grūdų leidžia pagaminti skirtingas salyklo rūšis. Tamsesnės spalvos salyklas naudojamas gaminti tamsiam alui.
 
==== Mielės ====
[[Mielės]] – [[mikroorganizmas]], dėl kurio veiklos vyksta alaus fermentacija. Mielių [[metabolizmas]] skaido cukrų į [[anglies dvideginis|anglies dvideginį]] ir [[etanolis|etanolį]]. Nuo mielių rūšies priklauso ir alaus skonis.
 
==== Apyniai ====
[[Apyniai]] dedami į beveik visas alaus rūšis dvejopais tikslais: jie suteikia prieskonį, o taip pat [[konservavimas|konservuoja]]. Apyniai alui suteikia kartumo, suteikia papildomų vaisinių prieskonių, padeda ilgiau išsilaikyti alaus [[puta]]i, bei turi [[antibiotikas|antibiotinį]] efektą, kuris stabdo nepageidaujamų aluje mikroorganizmų dauginimąsi. Alaus kartumui matuoti egzistuoja tarptautinė ''International Bitterness Units'' skalė.
 
=== Alaus temperatūra ===
Alaus temperatūra turi įtakos jo skoniui – žemoje temperatūroje geriau atsiskleidžia lengvo silpno alaus (tokio kaip šviesiosios [[lager]] tipo alaus rūšys) gaivumas. Tuo tarpu aukštesnėje temperatūroje geriau atsiskleidžia sudėtingi sunkesnių alų, tokių kaip [[ale]] arba [[stout]], skoniai.
 
Alaus žinovas Michael Jackson pasiūlė 5 lygių alaus temperatūrų skalę:
* ''gerai atšaldyta'' (7&nbsp;°C) – lengvojo alaus rūšims, tokioms kaip amerikietiškas arba australietiškas [[lager]] alus
* ''atšaldyta'' (8&nbsp;°C) – [[pilsner]] tipo alui, Berliner Weisse kanadietiškiems [[elis|eliams]]
* ''silpnai atšaldyta'' (9&nbsp;°C) – europietiškoms [[lager]] alaus rūšims, visiems tamsiesiems lager alums ir vokiško [[Kvietinis alus|kvietinio alaus]] rūšims
* ''rūsio temperatūra'' (13&nbsp;°C) – britiškam [[ale]], [[stout]] tipų alui, daugumai [[belgiškas alus|belgiško alaus]] rūšių
* ''kambario temperatūra'' (15,5&nbsp;°C) – stipriems tamsiesiems eliams, ypač belgiškam [[Trapistų alus|trapistų alui]] ir miežių vynui
 
=== Stiprumas ===
[[Etanolis]] yra [[mielės|mielių]] [[metabolizmas|metabolizmo]] šalutinis produktas, tačiau pačioms mielėms jis yra kenksmingas – dauguma alui naudojamų mielių rūšių žūsta, kai alkoholio koncentracija pasiekia 12 % tūrio. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys alkoholio kiekį aluje, yra mielių rūšis ir [[cukrus|cukraus]] kiekis [[raugas|rauge]]. Siekiant didesnio alkoholio kiekio, į alų gali būti dedama papildomai cukraus arba [[fermentas|fermentų]], skaidančių [[krakmolas|krakmolą]]. Kuo trumpesnis [[fermentacija|fermentacijos]] laikas ir kuo žemesnėje temperatūroje ji vyksta, tuo mažesnė alkoholio koncentracija.
 
Pasaulyje (ir Lietuvoje) daugiausiai išgeriama šviesiojo ''Lager'' tipo alaus, kurio alkoholio koncentracija paprastai yra 4-6 % tūrio. Lietuvos įstatymai draudžia gaminti alų, stipresnį nei 9,5 % alkoholio tūrio (nuo 2013 m. sausio 1 d. stipresnį nei 7,5 % alkoholio tūrio<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=119487&p_k=1</ref>)
 
=== Indai ===
Alus geriamas iš įvairių formų [[bokalas|bokalų]] ir [[taurė|taurių]]. Daugelis gėrėjų mano, kad indo forma turi įtakos alaus skoniui, dėl to alaus gamintojai gamina konkrečiam alui gerti tinkamas taures.
 
Alaus išvaizdą bokale lemia supylimo būdas: pylimo greitis (iš butelio ir iš čiaupo), bokalo palenkimo kampas, srovės padėtis (į bokalo kraštą ar į centrą) lemia alaus [[puta|putos]] storį ir jos išsilaikymą, alaus putos liekanas ant bokalo kraštų, burbuliavimą (kiek pylimo metu išsiskyrė [[angliarūgštė]]s).
 
== Alaus rūšys ==
''Platesnė informacija pagrindiniame straipsnyje [[Alaus rūšys]]''
 
Kiekvienoje šalyje, kurioje populiarus alus, egzistuoja saviti alaus skirstymo būdai, tačiau alaus gamybos būdai yra bendri visoms šalims.
 
Paprasčiausias alaus skirstymas į tipus pagal [[fermentacija|fermentacijos]] metu naudojamas [[mielės|mieles]]. Šitaip išskiriami trys pagrindiniai alaus tipai:
 
=== Apatinės fermentacijos alus ([[Lager]]) ===
Populiariausias alaus tipas pasaulyje, šiam tipui priklauso ir beveik visos Lietuvoje gaminamos alaus rūšys.
 
Fermentacijos metu mielės (pvz., ''Saccharomyces pastorianus'') nusėda indo apačioje. Fermentuojama 2 etapais žemoje temperatūroje: pirminė fermentacija 7-12&nbsp;°C, antrinė – 0-4&nbsp;°C temperatūroje. Fermentuojant žemoje temperatūroje susidaro [[esteriai]], lemiantys gaivų alaus skonį.
 
Terminas „Lager“ kilęs iš vokiško veiksmažodžio ''lagern'' (saugoti), nes dėl žemos temperatūros fermentacija vyksta lėčiau nei kitų alaus tipų. Šiuolaikinėmis technologijomis fermentacija gali būti pagreitinama iki 1-3 savaičių.
 
=== Viršutinės fermentacijos alus ([[Ale]]) ===
Fermentuojama aukštoje temperatūroje (15-24&nbsp;°C), mielės (pvz., ''Saccharomyces cerevisiae'') pakyla į paviršių. Fermentacija vyksta trumpiau nei ''lager'' tipo alaus.
 
[[Elis]] paprastai turi saldesnį, „sunkesnį“ skonį, gali būti jaučiamas vaisių prieskonis.
 
=== Savaiminės fermentacijos alus ([[Lambic]]) ===
Šio tipo alų fermentuoja ne dirbtinai augintos, o natūralios gamtinės mielės (dažniausiai pasitaiko ''Brettanomyces bruxellensis'' ir ''Brettanomyces lambicus'' rūšys). Fermentacijoje dalyvauja ''Lactobacillus'' tipo [[bakterijos]].
 
Spontaninės fermentacijos alūs paprastai yra rūgštūs. Šio tipo alus gaminamas tik Pajotenlando regione ([[Belgija|Belgijos]] Flamandų Brabanto provincijos vakarinė dalis, į vakarus nuo [[Briuselis|Briuselio]]).
 
=== Kitas alaus skirstymas ===
Alus taip pat skirstomas pagal išvaizdą (pvz., tamsusis, šviesusis), [[kvapas|kvapą]], [[skonis|skonį]], pojūtį burnoje, stiprumą, mielių rūšį, panaudotas grūdų rūšis (pvz., [[kvietinis alus]]), apynius ar vandenį, kitus ingredientus. Ši kriterijų visuma leidžia skirti daugybę [[Alaus rūšys|alaus rūšių]].
 
Kitos alaus rūšys:
* [[Altbier]]
* [[Amber]]
* [[Elis]]
* [[Bock]]
* [[Dortmunder Export]]
* [[Duvel]]
* [[Faro]]
* [[Gueuze]]
* [[Kölsch]]
* [[Lambic]]
* [[Münchener]]
* [[Pilzenas]]
* [[Stautas]]
* [[Trapista]]
* [[Flamandų rudas alus]]
* [[Baltas alus]]
* [[Kvietinis alus]]
* [[Daržovių alus]]
 
* [[Gyvas alus]]
Alumi kartais vadinami ir nesakykliniai panašūs gėrimai, nebūtinai iš grūdų, pvz., [[bananinis alus]].
 
== Literatūra ==
* Alus lietuvių kultūroje: straipsnių rinkinys (sud. [[Vigmantas Butkus]], Rūta Stankuvienė). – Šiauliai: Lucilijus, 2007. – 264 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-655-99-2
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
{{Vikicitatos}}
{{vikižodynas|alus}}
{{commonscat|Beer}}
* [http://dmoz.org/World/Lietuvi%c5%b3/Laisvalaikis_ir_kelion%c4%97s/Maistas_ir_g%c4%97rimai/Alus/ Atviras katalogas apie alų]
* [http://www.aludariai.eu/ Lietuvos aludarių asociacija]
* [http://www.alutis.lt Alaus vartojimo kultūra ir istorija]
* [http://www.atvirasalus.lt/ Gaminantiems naminį alų]
* [http://www.alynas.lt/ Gyvo alaus istorija]
* [http://versusteritorija.eversus.lt/naujienos/2025 Versus: Ko nusipelno alus?]
 
[[Kategorija:Alus| ]]
 
{{Link FA|ca}}
{{Link FA|li}}
{{Link FA|pl}}
{{Link FA|sl}}
{{Link GA|en}}
{{Link GA|sv}}
Anoniminis naudotojas