Antonio del Pollaiolo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Antonijas Polajuolas gimė apie 1432 m. [[Florencija|Florencijoje]] paukštininko Antonio Benci šeimoje. Jis ir šiek tiek jaunesnis jo brolis Piero vėliau prisiėmė pravardę nuo tėvo verslo − prekybos naminiais paukščiais. Spėjama, kad jis mokėsi auksakalio amato pas [[Lorenzo Ghiberti]] sūnų Vittore, o jo brolis Piero − tapybos pas [[Andrea del Castagno]]. Nuo 1457 m. jis buvo įtrauktas į [[Šv. Jono baptisterija|Šv. Jono baptisterijos]] dekoravimo darbus. Apie 1470 m. broliai atidarė nuosavas dirbtuves Florencijoje. Daugeliu atveju jie dirbdavo kartu ir sunku išskirti vieno kurio iš jų darbą. Antonio Polajuolo įnašas spėjamas iš jam priskiriamos bronzinės to meto skulptūros „Herkulis nugali Antėją“ ([[Bargello]] muziejuje) ir vienintelės išlikusios graviūros „Dešimties nuogų vyrų mūšis“, atspausdintos apie 1470-ųjų viduryje [[Francesco Squarcione]] dirbtuvėse [[Paduja|Padujoje]]. Antonijas vaizdavo įsiręžusių ir įsitempusių vyrų kūnus. Spėjama, kad tokį realistinį vaizdavimą Antonijas galėjo pasiekti tik studijuodamas raumenis kūnų skrodimo metu. Jo rankai priskiriami maži paveikslai „Herkulis nugali Antėją“ ir „Herkulis ir hidra“ Uficių galerijoje.

 

 

== Darbų galerija ==