Heinrich Isaac: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 7:
Nieko nežinoma apie Henriko Izako gimimo aplinkybes ir jaunystę. Spėjama, kad jis gimė apie 1450 m. Pietų Nyderlanduose, tikriausiai [[Brabantas|Brabante]]. Pirmieji jo muzikos užrašymai datuojami apie 1470-ųjų vidurį, tačiau pirmasis dokumentuotas liudijimas yra tik iš 1484 m., kada jis dokumentuotas dainininku [[Insbrukas|Insbruko]] kunigaikščio Zigmanto Habsburgo dvare. Spėjama, kad iš Insbruko 1485 m. jį persiviliojo faktinis tuometinis Florencijos valdytojas [[Lorencas Medičis Puikusis]]. Florencijoje Izakas dainavo, buvo vargonininku ir mokė muzikos Lorenco šeimos vaikus. Tikrą Izako padėtį pas Lorencą maskuoja tai, kad tuo metu Florencijoje dirbo kitas vargonininkas Izakas. Henrikas Izakas dainavo [[Santa Maria del Fiore]] ir [[Santissima Annunziata]] bažnyčiose, tikriausiai priklausė Šv. Jono dainininkų chorui, kuris dainuodavo pagal užsakymus.
Nežinoma, kada Henrikas vedė florentietę. Spėjama, kad vedybas suorganizavo [[Lorencas Medičis Puikusis]]. 1494 m. Medičiai buvo išvaryti iš Florencijos. Tolimesnės Izako gyvenimo aplinkybės neaiškios. Žinoma, kad 1497 m. jis pradėjo rašyti muziką imperatoriui [[Maksimilijonas|
1506 m. pasirodė pirmas Henriko Izako [[mišios|mišių]] leidimas. 1508 m. [[Konstanca|Konstancos]] katedra užsakė Henrikui parašyti pilną ciklą muzikos sekmadieninėms [[Proprijos|proprijoms]] − bažnytinėms apeigoms. Šis ciklas tapo pirmuoju pilnu tokiu leidiniu. Jį užbaigė Henriko izako mokinys Ludwig Senfl. Visas, trijų knygų leidimas „''Choralis Constantinus''“ buvo išleistas 1550-55 metais. 1512 m. Izakas Florencijoje persikraustė į mažesnį namą ir daugiau nebepaliko miesto. Žinomi trys Izako testamentai. Paskutiniu jis dovanojo 5 aukso [[florinas|florinų]] sumą Šv. Barboros bendruomenei, bei užsakė laikyti mišias už jo vėlę 10 metų po mirties. Henrikas Izakas mirė 1517 m. kovo 26 d., palaidotas Santa Maria del Servi bažnyčioje Florencijoje. Jo žmona gyveno iki 1530 m.
|