Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S
== Biografija ==
 
Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu [[Italija|Italijoje]] Milane (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad ''des Prez'' yra pravardė, o ne tikra pavardė. 1466 m. minima, kad dėdė Gille Leibloitte dit Desprez ir teta Jacque Banestonne dovanojo po savo mirties nuosavybę Jossequin Lebloitte dit Desprez, kaip paskutiniam gyvam giminaičiui, Kondė siur l’Esko miestelyje. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės [[Belgija|Belgijos]] [[Heno grafystė|Heno provincijos]] pietuose arba [[Pikardija|Pikardijos]] šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450 m. viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimasįlavinimąsi, taip pat, nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi [[Johannes Ockeghem]], nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į [[Johannes Ockeghem]] kūrybą. Žoskeno vardas minimas [[Jean Molinet]] poemoje „Nymphes des Bois“, skirtoje Okehemo mirčiai paminėti. Šiai poemai Žoskenas vėliau parašė muziką.
 
[[1477]] m. [[balandžio 19]] d. dokumente minima, kad Žoskenas gieda [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur l’Esko miestelyje (dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Kartu minimas jo tėvo Gossard Lebloitte dit Desprez vardas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karalių]] [[Liudvikas XI|LiuvikąLiudviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į [[Vengrija|Vengriją]] ([[Estergonas|Estergono]] arkivyskupas Pál Várdai 1539 m. mini, kad 1480 m. Žoskenas dainavo pas Vengrijos karalių [[Matijas Korvinas|Matijasą Korviną]]). Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. [[Vatikanas|Vatikano]] archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijos [[Buržas|Buržo]] vyskupijoje [[beneficija|beneficiją]], kurią visgi gavo, tačiau atsisakė ir tikriausiai niekuomet nebuvo į ją nuvykęs. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau − [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu tarp 1495 ir 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas po to tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų atrodo, kad buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoretikas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „''Memor esto verbi tui servo tuo''“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
9 336

pakeitimai