1830–1831 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 37:
=== Pradinis etapas ===
Vieni pirmųjų susiorganizavo Raseinių bajorai ir [[1831]] m. [[kovo 25]] d. užėmė [[Raseiniai|Raseinius]].
[[Kovo 26]] d. sukilėliams užėmus [[Raseiniai|Raseinius]] prasidėjo sukilimas Lietuvos teritorijoje. Kariuomenės vadu paskirtas [[Benediktas Dobroslavas Kalinauskas]]. Per kelias dienas sukilimas apėmė [[Kaunas|Kauno]] apskritį, [[Utena|Utenos]] apylinkes, [[Telšiai|Telšių]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] apskritis.▼
▲
1831 m. [[kovo 29]] d. [[Šiaulių kautynės]]e apie 1500 sukilėlių bei Raseinių apskrities pėstininkų ir raitininkų būriai trumpo susirėmimo metu nugalėjo Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulą.
eilutė 45 ⟶ 47:
=== Vilniaus apgultis ===
[[Vaizdas:Battle of Marijampolė 1831.PNG|thumb|left|[[Marijampolės mūšis]] ([[1831]] m. [[balandžio 22]] d.). (XIX a. nežinomo dailininko paveikslas) ]]
1831 m. [[balandžio 17]]−[[balandžio 24|24]] d. sukilėlių vadovybė sujungė pajėgas ir [[Vilniaus apgultis (1831)|apgulė Vilnių]]. Tuo pat metu caro siųstas pastiprinimas iš [[Minskas|Minsko]], [[Daugpilis|Daugpilio]] ir kitų imperijos vietų atkovojo sukilėlių užimtas teritorijas ir gegužės pabaigoje sukilėliai valdė tik [[Panevėžys|Panevėžį]].
Nors caras paskelbė [[amnestija|amnestiją]] sukilėliams, uždraudė šaudyti vadus, o pasidavusiems buvo pažadėta malonė, prasidėjo partizaninis karas.
Sukilėliams į pagalbą atvyko sukilėlių junginiai iš Lenkijos karalystės, buvo mėginama organizuoti gausius sukilėlių dalinius [[Žemaitija|Žemaitijoje]], apginkluojant iš užsienio siųstais ginklais, tačiau planas nepavyko.
[[1831]] m. [[balandžio 29]] d. įvyko [[Kėdainių mūšis]].
=== Panerių kautynės ===
[[Vaizdas:Paneriaipaminklas2001 06 06.jpg|thumb|right|Paminklo Panerių kautynėms atidengimo ceremonija, 2001 m. birželio 6 d.]]
Birželį [[Antanas Gelgaudas|A. Gelgaudo]] dalinius (apie 12 600 sukilėlių), lėtai žygiuojančius link Vilniaus, [[Panerių kautynės]]e sustabdė [[generalgubernatorius|generalgubernatoriaus]] siųsta kariuomenė, sukilėliams teko trauktis.
Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių sukilėliai atsitraukė į Raseinius, vėliau bandė užimti [[Šiauliai|Šiaulius]], tačiau irgi nesėkmingai, tada atsitraukė į Kuršėnus, iš kur pasidalino į kelias dalis ir esminio pasipriešinimo nebeliko.
=== Pasitraukimas į Prūsiją ===
| |||