Žaltys (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 88.223.67.118 (Aptarimas) darytas keitimas 4442235 |
|||
Eilutė 13:
Gyvūnų [[kultas]] – vienas ankstyviausių pirmykščių žmonių fantastinių vaizdinių, susiklosčiusių vėlyvojo [[paleolitas|paleolito]] laikais. Tuo metu žmonijos žinios apie gamtą ir pasaulį buvo menkos. Nepaaiškinami gamtos reiškiniai tapo religinių vaizdų pagrindu.
Anksčiausiai pirmykštis žmogus fantastiniais vaizdiniais apipynė [[ropliai|roplius]], kurie iš kitų gyvūnų išsiskyrė savo išvaizda, žėrinčiomis akimis, hipnotizuojančiu žvilgsniu, žibėjimu, ilgaamžiškumu, gebėjimu gyventi vandenyje, po žeme, ant žemės.
Roplių gyvybingumas, kasmetinis išsinėrimas iš odos tapo nuolatinio atsinaujinimo simboliu. Tai darė žmogui roplių amžinumo, nemirtingumo, paslaptingo ryšio su nuolat atsinaujinančia gamta įspūdį. Nepaprastą įspūdį darė ir gyvačių nuodingumas.
Eilutė 23:
Ilgainiui atsirado ir plėtojosi gyvūnų garbinimo forma – [[zoolatrija]] bei [[ofiolatrija]] (gyvačių kultas), gyvūnai pradėti laikyti šventaisiais, susijusiais su atskiromis dievybėmis. Roplių kultas, persipynęs su kitais religiniais vaizdiniais išplito visoje Lietuvoje.
Sparčiai plėtojantis žemdirbystei ir gyvulininkystei drauge ir klasinei visuomenei, totemistiniai bei verslinio pobūdžio kulto vaizdiniai nyko. Daugiausia žalčio vaizdinių išliko mitologijoje, mene ir kai kuriuose [[prietarai|prietaruose]].
== Raida ==
| |||