Lengvatinio apmokestinimo bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Ofšorinė įmonė''' - tai sąvoka, apibūdinanti ypatingą organizacinį bei juridinį [[Įmonė|įmonės]] statusą, kuris padeda sumažinti [[Mokesčiai|mokesčius]]. Paprastai toks statusas yra susijęs su griežtais reikalavimais vykdyti gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą už tos jurisdikcijos (teritorijos), kurioje ši ofšorinė įmonė yra registruota, ribų.
 
Tik vykdant šį ir kitus reikalavimus, kuriuos kelia tokiai įmonei registravimo jurisdikcijos norminiai aktai, kompanija yra atleidžiama nuo visų arba bent jau daugumos [[Mokesčiai|mokesčių]], t.y. tampa ofšorine įmone. Įstatymai dažniausiai reikalauja, kad tokios įmonės valdymas būtų vykdomas už registravimo jurisdikcijos ribų. Dažniausiai tai taikoma ir realiai veikiančiam biurui. Kitaip tariant, ofšorine įmonė negali buti rezidente, t.y. negali vykdyti jokios veiklos jurisdikcijoje, kurioje ji yra registruota. Iš čia yra kilęs ir terminas "offshore", reiškiantis "už kranto"; Didžiojoje Britanijoje, kur šis terminas ir buvo sukurtas, tai analogiška terminui "užsienyje".
 
Teisine prasme ofšorinė įmonė niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių. Ji yra lygiateisis ūkinių teisinių santykių subjektas ir gali dalyvauti sandoriuose lygiomis teisėmis su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis.
 
Pagrindiniai ofšorinės įmonės ypatumai yra susiję su jos [[nerezidentinis statusas|nerezidentiniu statusu]]. [[Nerezidentinis statusas]] reiškia, kad įmonės valdymo ir kontrolės centras yra už įmonės registravimo jurisdikcijos (valstybės ar jos tam tikros teritorijos) ribų, t. y. užsienyje. Tokios įmonės funkcionavimui paprastai užtenka formalių atributų: savininkų, direktorių, įstatų, steigimo akto, akcininkų susirinkimų protokolų bei banko sąskaitos.
 
Ofšorinės jurisdikcijos norminiai aktai dažniausiai numato, kad jos teritorijoje turi būti įregistruotas įmonės biuras, įmonės sekretorius bei agentas. Užregistruotas biuras paprastai nėra ofšorinės įmonės veikiantis biuras. Dažniausiai tai būna tiesiog adresas, kuriuo valdžios institucijų atstovai ar kiti asmenys gali susisiekti su ofšorinės įmonės atstovu. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad net sutarčių pasirašymas ofšorinės jurisdikcijos teritorijoje kartais gali būti pagrindu atimti iš įmonės lengvatinį statusą.
 
Ofšorinė įmonė gali turėti [[Atstovybė|atstovybes]] ar kitokius padalinius užsienio valstybėse, tačiau daugeliu atvejų ofšorinė įmonė veikia neturėdama realiai egzistuojančio biuro.
 
Ofšorinės įmonės savininko konfidencialumą užtikrina [[nominalus savininkas|nominalių savininkų]] ir [[nominalus direktorius|nominalių direktorių]] institutai. Kompanijos registravimo dokumentuose nurodomi ne tikrųjų savininkų, o vadinamųjų nominalių (formaliai einančių tas pareigas už sutartą užmokestį) asmenų anketiniai duomenys. [[Nominalus savininkas|Nominalių savininkų]] paslaugos yra užsakomos per sekretorines kompanijas, su kuriomis ryšį palaiko ofšorinio verslo konsultantai.
 
Nominalių savininkų ir direktorių institutas yra įteisintas, plačiai pripažintas ir naudojamas tarptautinėje teisinėje bei finansinėje praktikoje. Jis dažniausiai pagrįstas [[pareikštinės akcijos|pareikštinių akcijų]] išleidimu, todėl čia nieko nusikalstamo nėra. Nusikaltimu yra neteisėtos operacijos, atliekamos po tokia nominalių asmenų priedanga, pvz., prekyba narkotikais ar ginklais, neteisėta bankų ar draudimo veikla, indėlių rinkimas ar loterijų organizavimas neturint tam būtinų licencijų ar leidimų, taip pat pinigų plovimas - nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšu nuslėpimas ar jų legalizavimas.
 
Daugeliu atveju ofšorinės įmonės direktoriumi gali tapti jos realus savininkas. Tačiau dažniausiai ofšorinės įmonės direktorius yra asmuo, kuris tik formaliai eina direktoriaus pareigas ([[nominalus direktorius]]). Faktiškai jis prisiima tik įsipareigojimą neatlikti jokių veiksmų, nenumatytų nominalių paslaugų teikimo sutartyje. Tokiais atvejais įmonė yra valdoma jos realaus savininko arba kito atstovo, kurie gauna generalinius ar specialius įgaliojimus atlikti veiksmus įmonės vardu.
 
Ofšorinių įmonių registracija yra įmanoma jurisdikcijose, kurių įstatymai apibrėžia jų ypatingą statusą. Dažniausiai tai yra nedidelės valstybės, buvusios ar esamos kolonijinės valdos ir kitos savivaldos mokesčių srityje plačias teises turinčios teritorijos. Tačiau ofšorinių įmonių registravimas yra įmanomas ne tik tradicinėse salų ar nykštukinėse ofšorinėse jurisdikcijose, kaip antai [[Belizas]], [[Seišelių salos]] ar [[Britų Mergelių salos]], bet ir kitose valstybėse, pvz. JAV, Kanadoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose.
 
Daugelio Europos valstybių teisės normos leidžia vykdyti ofšorinę veiklą. Kai kur įmonėms, atleistoms nuo mokesčių mokėjimo, leidžiama turėti realiai veikiantį biurą. Pavyzdžiui, Šveicarijoje tam tikram firmų tipui įmanoma atlikti ofšorines operacijas kai kurių kantonų teritorijose, net jei jos turi ten veikiantį biurą ir samdomą personalą. Šiuo atveju pareiga mokėti mokesčius išlieka, tačiau mokesčių tarifai yra daug kartų mažesni nei baziniai.