Alyvpalmių aliejus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LinasD (aptarimas | indėlis)
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Alyvpalmių aliejus'''<ref>[http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.view_term?p_sid=556397&p_term_id=368792 Alyvpalmių aliejus]</ref> – maistinis [[augalinis aliejus]], gaunamas iš [[alyvpalmės|alyvpalmių]] vaisių minkštimo. Natūraliai jis yra rausvos spalvos dėl [[karotinas|karotinų]] gausos, kambario temperatūroje būna pusiau kietos struktūros.
 
Alyvpalmių aliejus tradiciškai naudojamas [[Vakarų Afrikos virtuvė]]se. Šiuo metu dėl konkurencingos kainos ir techninių savybių jis vistapęs plačiau naudojamaspopuliarius visame pasaulyje ir naudojamas maistui, kaip [[biokuras]], [[buitinė chemija|buitinės chemijos]], higienos prekių ([[kosmetika|kosmetikos]], [[šampūnas|šampūnų]], [[muilas|muilo]]) gamyboje ir kitur. Metinė joaliejaus gavyba siekia apie 4856 mln. tonų ir yra didžiausia lyginant su kitų rūšių [[augalinis aliejus|augaliniais aliejais]]. Pagrindinės šio produkto gamintojos yra [[Malaizija]] ir [[Indonezija]].
 
Dėl neigiamo poveikio aplinkai, alyvpalmių aliejus sulaukia nemažai kritikos iš [[aplinkosauga|aplinkosauginių]] organizacijų.
 
== Istorija ==
 
Alyvpalmių aliejus nuo seno naudojamas [[Vakarų Afrikos virtuvė]]se. Manoma, kad aliejumi buvo prekiaujama jau keli tūkstančiai metų prieš mūsų erą, jo naudojimas užfiksuotas [[Senovės Egiptas|senovės Egipte]]. Pirmieji [[Europa|Europos]] keliautojų įspūdžiai apie alyvpalmių aliejų siekia [[XV a.]], o po [[industrinė revoliucija|industrinės revoliucijos]] pradėtas jo importas iš [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikos]], daugiausiai žvakių, muilo gamybai bei mašinų sutepimui. Siekiant plėsti gavybą, XX a. pradžioje europiečių iniciatyva buvo plečiamos alyvpalmių plantacijos [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. 1930 m. pasaulinė metinė prekyba aliejumi jau siekė 250 000 tonų ir vis augo, 1982 m. pasiekdama 2,4 mln. tonų, o 1990 – 8,5 mln. tonų. Tuo pačiu buvo tobulinami aliejaus rafinavimo metodai, atrandamos naujos jo pritaikymo sritys.<ref>[http://www.cambridge.org/us/books/kiple/palmoil.htm Palm Oil], The Cambridge World History of Food</ref>
 
Nuo [[XX a.]] antros pusės Indonezija ir Malaizija tapo didžiausiomis alyvpalmių aliejaus gamintojomis. Indonezijoje alyvpalmių plotai išaugo nuo 2000 km² 1967 m. iki 30 000 km² 2000 m.<ref>[http://www.economist.com/node/16423833?story_id=16423833 The other oil spill], The Economist, Jun 24th 2010</ref> ir iki 62 500 km² 2006 metais.<ref>[http://www.indonesian-embassy.de/image/Palmoil/Indonesian-Palmoil-1.pdf Indonesian Palm Oil in Numbers], Indonesian Palm Oil Board, 2007</ref> Tuo tarpu Malaizijoje – nuo 10 500 km² 1980 m. iki 36 700 km² 2002 m.<ref>Bala Ramasamy, et al. [http://web.usm.my/journal/aamjaf/vol%201/1-5.pdf ''Firm Size, Ownership and Performance in the Malaysian Palm Oil Industry'']. Asian Academy of Management Journal of Accounting and Finance, Vol 1, 81-104, 2005</ref> ir 46 900 km² 2009 m.<ref>[http://www.neac.gov.my/files/Palm_Oil_Industry.pdf Palm Oil Industry], The National Economic Advisory Council, 2010</ref> Su plantacijų plotais, sparčiai augo ir aliejaus gavyba – nuo 2,4 mln. tonų 1982 m. iki 48 mln. tonų 2008 m.<ref>Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.</ref>
 
== Gavyba ==
 
20082011 m. bendra pasaulinė augalinio aliejaus produkcija sudarėsiekė 160179,4 mln. tonų, iš kurių alyvpalmių aliejus sudarė 4856,1 mln. tonų arba 3031,3 %. [[Indonezija]] ir [[Malaizija]] yra didžiausios šio produktoaliejaus gamintojos, į rinką pateikdamos apie 85 % viso pasaulyje suvartojamo kiekio (atitinkamai apie48 % ir 37 % arba 2027 ir 1821 mln. tonų kasmet).<ref>Oil World 20082012, Oil World Annual 20082012, Hamburg.</ref>
 
Iš viso alyvpalmės auginamos 43 pasaulio valstybėse. Be Indonezijos ir Malaizijos, bendras plantacijų plotas siekia daugiau nei 1000 km² tokiose valstybėsešalyse kaip [[Tailandas]], [[Demokratinė Kongo Respublika]], [[Nigerija]], [[Togas]], [[Gana]], [[Dramblio Kaulo Krantas]], [[Gvinėja]], [[Ekvadoras]] ir [[Kolumbija]].<ref>Lian Pin Koh & David S. Wilcove. [http://courses.washington.edu/cr2008/oilpalmConservationLettersarticle.pdf ''Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?''], Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64</ref>
 
== Savybės ir maistinė vertė ==