|
|image=[[Vaizdas:Rzeczpospolita Potop.png|330px]]
|caption=Abiejų Tautų teritorija, užimta Švedijos, Rusijos, Brandenburgo ir Chmelnickio kazokų
|date=[[1655]]-–[[1660]] m.
|place=[[Europa]]
|casus=
</ref><br />
[[Vaizdas:War Flag of Hungary.svg|22px]] [[Vengrijos karalystė|Vengrija]]<ref name="Ervin Liptai 1985"/><br />
[[Vaizdas:Coat of Arms of Moscow.png|22px]] [[Rusijos carystė]]<br />(Novembernuo 1656 -)<br />
[[Vaizdas:Flag of Brandenburg.svg|22px]] [[Brandenburgas]]<br />(1657nuo -1657)
|combatant2={{flag|Sweden}} <br />
[[Vaizdas:Coat of Arms of Moscow.png|22px]] [[Rusijos carystė]]<br />(1654 iki 1656 lapkričio ir1654–1656; nuo 1658 m.)<br />
[[Vaizdas:Herb Radziwiłłów.PNG|22px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (Radvilų [[Kėdainių unija]])<br />
[[Vaizdas:Flag of Brandenburg.svg|22px]] [[Brandenburgas]]<br />(1656 - 16571656–1657)<br />
[[Vaizdas:Flag of the Cossack Hetmanat.svg|26px]] [[Zaporožės kazokai]]<br />
[[Vaizdas:Coat of arms of Transylvania.svg|22px]] [[Transilvanija]]<br />
}}
'''Švedų tvanas''' – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] istorijos periodas tarp [[1655]] ir [[1660]] metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei [[Turkija|Turkijos]] sieną, buvo užėmusi [[Švedija]] ir [[Maskva]].
== Maskvos frontas ==
{{main|ATR-Maskvos karas (1654–1667)}}
Tarptautinė Abiejų tautų respublikos padėtis vis sunkėjo. [[1654 ]] m. iš rytų Lietuvą užpuolė ir didelę jos dalį užėmė Maskvos caras [[Aleksejus Michailovičius]]. [[Minskas]] buvo sudegintas iki pamatų. Didelė Maskvos kariuomenė artinosi prie Vilniaus. Bijodama Rusijos įsigalėjimo į karą įsijungė Švedija, kuri užpuolė šalį iš šiaurės. Švedų karvedys [[Magnus de la Gardie]] su didele kariuomene artinosi prie Lietuvos sienų. Karalius Jonas Kazimieras, netekęs vilties apsiginti, užsidarė Krokuvoje su maža kareivių saujele, kuriems vadovavo [[Stefanas Čarneckis]].
Kunigaikštis [[Jonušas Radvila]], paskirtas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių. Likusioji kariuomenė žuvo mūšiuose su maskviečiais prie [[Šklovas|Šklovo]], [[Mogiliovas|Mohilevo]], Smolensko, [[Bychovas|Staro Bychovo]]. [[1654 ]] m. [[rugpjūčio 12]] d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis [[Aleksejus Trubeckojus]] ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. [[1655 ]] m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Rusams užėmus Vilnių Jonušas Radvila pasitraukė į Kėdainius. Gonsievskis pasitraukė į Suvalkiją.
== Švedijos frontas ==
Švedija [[1655]] m. užėmė [[Žemaitija|Žemaitiją]], [[Upytė|Upytę]], dalį [[Kaunas|Kauno]] ir Breslaujos pavietų. Švedų įgulos buvo [[Kretinga|Kretingoje]], [[Palanga|Palangoje]], [[Vainutas|Vainute]], [[Plungė]]je, [[Tauragė]]je ir kt. Švedai pradėjo rinkti mokesčius – 5 taleriai nuo valako.
Švedijos kariuomenė taip pat įsiveržė ir užėmė didelę dalį [[Lenkija|Lenkijos]], išskyrus [[Gdanskas|Gdanską]]. Lenkų bajorija paskelbė [[Tišoveco konfederacija|Tišoveco konfederaciją]].
1655 m. pabaigoje Rusija pasirašė paliaubas su Lietuva. 1656 m. Rusija pradėjo kariauti su Švedija, norėdama užimti [[Livonija|Livoniją]].
[[Vaizdas:Pochod Szwedow do Kiejdan.jpg|thumb|left|230px|Švedų žygis į Kėdainius. (Dailininko Jozefo Brandto paveikslas)]]
[[1656 ]] m. [[vasario 2]] d. išleistame atsišaukime Jonas Kazimieras ragino kovoti su švedais. Apie [[1656 ]] m. balandžio mėnesį prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos. Taubės vokiečių eskadroną sukilėliai sutriuškino. Birželio mėnesį švedai pasiliko tik [[Biržai|Biržuose]]. Vienas iš pagrindinių konfederacijos prieš švedus organizatorių buvo P. Sapiega. P. SapiegaJis kovojo su [[Jonušas Radvila|Jonušu Radvila]], kuris buvo pasidavęs švedams ([[Kėdainių sutartis]]). Biržų apgultis sukilėliams ilgai nesisekė. Tik [[1657 ]] m. sausio mėnesį Gonsievskiui pavyko priversti Biržus kapituliuoti. [[1657 ]] m. rugsėjo mėnesį į Abiejų Tautų Respublikos pusę perėjo Brandenburgo [[kurfiurstas]]. [[1658 ]] m. lietuvių kariuomenę švedai išstūmė iš Livonijos, puldinėjo Žemaitiją.
== Šaltiniai ==
{{Reflist}}
| 