Valerija Čepulytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1915]] m. Peterburge baigė lietuvišką privačią pradžios mokyklą, [[1918]] m. – tris Kotrynos gimnazijos klases. [[1919]] m. su tėvais atvyko į Lietuvą,. [[1920]]–[[1923]] m. mokytojavo [[ŠvenčionysŠvenčionių apskritis|Švenčionių apskrities]] apskrities pradinėse mokyklose,. [[1924]]–[[1927]] m. mokėsi Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojų seminarijoje Vilniuje. [[1927]]–1927–[[1930]] m. mokytojavo „Ryto“ pradžios mokykloje, o [[1930]]–1930–[[1933]] m. „Kultūros“ pradžios mokykloje Lazenkuose[[Lazinkos]]e. [[1934]] m. [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje]] eksternu išlaikiusi visus brandos egzaminus ir gavusi atestatą, tais pačiais m. įstojo į [[VU|Vilniaus Stepono Batoro universitetą]], kur studijavo geologiją ir [[geografija|geografiją]]. Jau studijų m.metais įsitraukė į geologines ekspedicijas, [[1936]] m. prof. Malkovskiui padėjo sudaryti [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] apžvalginį petrografinį žemėlapį, organizuoti lauko tyrimo darbus. Universitetą baigė [[1939]] m., už mokslinįdiplominį darbą „[[Gardinas|Gardino]] žemės šiaurės rytai. Geografijos bruožai“ suteiktas filosofijos magistro laipsnis.

1939–[[1940]] m. dirbo inspektore ir geografijos mokytoja Vilniaus IV lenkų mergaičių gimnazijoje, 1940–[[1941]] m. Kunigaikštienės Birutės mergaičių gimnazijos (dab. [[Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija]]) direktore. 1941 m. pradėjo dirbti [[LietuvosGeologijos mokslųir geografijos akademijainstitutas|LietuvosLSSR mokslų akademijos]]MA Geologijos ir geografijos institute,]]. [[1946]] m. parengė ir apgynė geografijos mokslų kandidatės disertaciją, skirtą Lietuvos [[pleistocenas|pleistoceno]] morenų [[stratigrafija]]i ir charakteristikai. Vėliau atliko Lietuvos geomorfologinius tyrimus, sudarė geomorfologinį ir pleistoceno paleopaviršių žemėlapius, tyrimų rezultatus apibendrino mokslinių straipsnių serijoje, apibūdindama visą Lietuvos [[kvarteras|kvartero]] storymės sandarą. Nuo [[1957]] m. vadovavo LSSR MA Geologijos ir geografijos instituto kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui. Įvaldžiusi morenų petrografinį, palinologinį, struktūrinį, paleogeomorfologinį ir kitus tyrimo metodus, detaliai ištyrė Pietų Lietuvos kvartero sluoksnius ir apibendrinusi rezultatus [[1968]] m. Vilniaus universitete apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų habilituotos daktarės disertaciją. Ilgą[[1955]]–[[1958]] m. laiką[[LSSR vadovavoAT]] Lietuvosdeputatė. mokslųPalaidota akademijos[[Antakalnio Geologijos irkapinės]]e. geografijos instituto kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriui<ref>http://www.lgd.lt/history/valerija-cepulyte</ref>

Paskelbė 73 mokslinius straipsnius, pirmoji [[1953]] m. sudarė 1:500 000 mastelio visos Lietuvos geomorfologinį žemėlapį, parengė monografiją „Lietuvos geomorfologija“[[geomorfologija]]“, nemažai prisidėjo tobulinant geomorfologijos terminiją, pirmoji sudarė stratigrafiškai suskirstytų moreninių priemolių paviršiaus ir pado žemėlapius visai Lietuvos teritorijai, išaiškino nemažai subkvarterinių ir tarpledynmečių slėnių atkarpų, paleogeomorflogiškai išnagrinėjo atskiras teritorijas, gvildeno neotektoninių judesių įtaką kvartero nuogulų formavimuisi ir kt.

1933–1939 m. bendradarbiavo leidiniuose „[[Vilniaus žodis]]“, „[[Lietuviškas baras]]“. Parašė komedijų, dramų apie Vilniaus kraštą. Už visuomeninę veiklą ir mokslinius darbus buvo ne kartą apdovanota. <ref>{{TLE|1|349|[[1965Algirdas Gaigalas]] m. suteiktas nusipelniusios}}</ref><ref>{{VLE|IV|309|Algirdas kultūros veikėjos garbės vardas.Gaigalas}}</ref>

== KūrybaĮvertinimas ==