15:53, 10 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 44 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q481514 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		12:07, 16 balandžio 2013 versija taisyti anuliuoti Algedalge (aptarimas \| indėlis) 7 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Marsala5.JPG\|thumb\|200px\|right\|'''Marsalos''' centras (''Piazza Principale'')]] 'Marsala – miestas vakarinėje ir ne tokioje turistinėje Sicilijos dalyje, priklausantis Trapani provincijai. Labausiai į vakarus nutolęs Sicilijos taškas – Capo Boe iškišulys, esantis Marsaloje. Šioje vietoje vietoje taip pat įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima grožėtis Egadi salų ir Stagnone lagūnos panorama, kuri ypač įspšdinga per saulėlydį. Marsala – labiausiai apgyvendintas miestas Trapani provincijoje ir penktas pagal gyventojų skaičių Sicilijoje. '''Marsala''' yra uostamiestis [[Sicilija\|Sicilijos]] vakarinėje dalyje, [[Trapani]] provincijoje ([[Italija]]). [[2001]] metų duomenimis, joje gyvena 77 784 gyventojai. Marsala yra labiausiai į vakarus nutolusiame Sicilijos salos kampe ir žinoma dėl [[Marsalos vynas\|Marsalos vyno]]. Miestas garsėja Marsalos vynu bei tuo, kad buvo vieta, kur 1860 gegužės 11 d. išsilaipinęs Džiusepe Garibaldis su tūkstančiu raudonmarškinių pradėjo Italijos vienijimo žygį. Viena populiauriausių lankytinų vietų aplink Marsalą yra Stagnone lagūna su pakrantėje esančiais druskos malūnais Klimatas Dabartinėje miesto vietoje 396 metais prieš mūsų erą ''[[Himilco]]'' įkūrė ''Lilybaeum'', vieną pagrindinių [[Kartagina\|kartaginiečių]] tvirtovių [[Sicilija\|Sicilijoje]] po [[Motja\|Motjos]] apleidimo. Temparatūra karščiausiomis liepos, rugpjūčio dienomis siekia 40 laipsnių aukščiau nulio, žiemos vėjuotos ir lietingos, temperatūra svyruoja tarp nulio ir 17 laipsnių Istorija 241 metais prieš mūsų erą, [[Pirmasis Pūnų karas\|Pirmojo Pūnų karo]] pabaigoje, miestas pasidavė [[Romos istorija\|romėnams]]. Iš imperatoriaus [[Augustas\|Augusto]] gavęs nemažai municipalinių teisių, vėliau, valdant [[Pertinaksas\|Pertinaksui]] (pasak kitų šaltinių – [[Septimijus Severijus\|Septimijui Severijui]] tapo kolonija. 394 m. pr. Kr. vieną didžiausių finikiečių kolonijų Sicilijoje - Mozia sunaikina Sirakuzų tironas Dionisas pirmasis. Gyventojai, kuriems pavyko pabėgti netoliese įkuria miestą, kurį pavadina Lilibėjo (miestas, kuris žiūri į Libiją) Dabartinį miesto vardą davė [[saracėnai]], ir pažodžiui jis reiškia ''Alacho Uostas'' (Marsa Allah). Šiaurės rytuose stovėjusį uostą sunaikino [[Imperatorius Karolis V\|Karolis V]], nenorėdamas, kad jį užgrobtų piratai. Šiuolaikinis uostas stovi miesto pietryčiuose. 241 m. pr. Kr. Lilibėjo perima romėnai ir miestas tampa vienas sarbiausių taškų romėnų valdomoje Sicilijos provincijoje: klesti prekyba, steigiamos pretorių ir kvestorių atstovybės, statomos imperijos valdininkų vilos. Ciceronas, buvęs Lilibėjaus kvestoriumi tarp 76 ir 75 m. pr. Kr. miestą apibūdino kaip “civitas spendissima”. [[1860]] metų [[gegužės 11]] dieną [[Džiuzepė Garibaldis]] ir jo „tūkstantukas“ išsilaipino Marsaloje ir pradėjo savo [[Burbonų dinastija\|Burbonų]] valdžios Sicilijoje nuvertimo kampaniją, kaip žingsnį link [[Italijos istorija\|Italijos suvienyjimo]]. V a.miestą sunaikina vandalai. VI a. Lilibėjo kaip ir vios likusios Sicilijos valdymą perima Bizantijos imperatorius Justinianas. VI- VII a. Vadinami tamsiausiais Sicilijos amžiais. Lilibėjo tuo metu taip pat kentėjo nuolatinių piratų ir arabų atakų, užkariautojų priespaudos. VIII – X a. Lilibėjo ir Sicilija atitenka arabams. Perimant arabų sukauptą mokslą ir žinias suklesti medicína, architektūrą, inžinerija. Arabų dėka pradedamos konstruoti ir naudoti drėkinimo sistemos. Arabai pakeičia ir miesto vardą iš Lilibėjo į Marsala (Marsa Allah), kas išvertus iš arabų kalbos reiškia – Alacho uostas. Pavadinimas rodo, kad šiuo laikotarpiu uostas buvo labai svarbi miesto dalis. XI a. Pabaigoje Siciliją užkariauja normanai. Pirmasis salos valdomas – karalius Rudžeris II-asis bando sujungti bizantiškosios ir arabų kultūrų palikimą. Normanai perima arabų architektūros stilių. XII a. Normanus pakeičia Svabų dinanstija. Svabų dinansitijos valdomas Čarlis iš Anžu, jėga parimęs valdymo, įveda didelius mokesčius. Jo valdyas buvo toks sunkus ir žiaurus, kad pirmą kartą per istoriją Sicilijos gyventojai jėga pasipriešino užkariautojams – šis pasipriešinimas vadinamas Vesprių karais. Po šių karų Sicilija atiteko Aragoniečiams (dinastijai iš Ispanijos), kurie pagalbėjo karuose prieš Čarlį iš Anžu. Ispanai neįvedė didelių mokesčių ir stimuliavo prekyba, tačiau nepasisant to – siciliečiai vistiek gyveno priespaudoje. Ispanai Marsaloje pastatė druskos malūnus ir pradėjo didelio masto druskos gamybą, tačiau malūnai, kaip ir visas jų gaunamas pelnas priklausė katalonų baronams. Ispanų flotilė taip pat niekaip nepajėgė apsaugoti Marsaliečių nuo piratų atakų ir dėl to 1575 m. miestas priėmė sprendimą uždaryti miesto uostą. Tai atsiliepė miesto ekonominei padėčiai. Sekančius du amžius nuo uosto uždarymo miestas gyveno skurde ir varge. Miesto pagrindinis pajamų šaltinis nuo to laiko, kai jį įkūrė finikiečiai buvo tarptautinį prekyba. Uždarius uostą – prekyba tapo neįmanoma. Marsalos atgimimas taip pat siejasi su jūra ir prekyba. Marsala dėl suklestėjimo turi dėkoti anglui John Woodhouse, kuris audros metu rado savo laivui prieglobstį vandenyse netoli Marsalos buvusio uosto. Išlipęs į krantą Woodhouse užeigoje paragavo vyno, kuris jam pasirodė ne prastesnis už tuo metu Britų imperijoje populiarius Portą ir Šerį. {{commons\|Marsala}}

Marsala: Skirtumas tarp puslapio versijų