Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 30:
[[1655 m.]] K. L. Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). K. L. Sapiegos [[fundacija|fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui - [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641-1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
Dėl [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo (1654–1667)]]
[[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas - abiejų teisių daktaras [[Pranciškus Peyer]] (be kita ko [[1684]] m. [[gegužės 18]] m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]
=== VU Teisės fakultetas ===
Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786-1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752-1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776-1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.
| |||