Vikipedija

Antanas Budriūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S iw et
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Antanas Budriūnas''' ([[1902]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Pabiržė]]je, [[Biržų apskritis]] – [[1966]] m. [[spalio 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. <ref>{{VLE|III|- 563|[[Adeodatas Tauragis]]|Antanas Budriūnas}}</ref>▼
| fonas = culture
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1902|09|20}}
| gimimo vieta = [[Pabiržė]], [[Biržų apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1966|10|05|1902|09|20}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| tautybė =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis = Kotryna Niauronytė
| vaikai = Antanas Algimantas,<br> [[Aloyzas Ramunis Budriūnas|Aloyzas Ramunis]]
| veikla = vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas
| partija =
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[1938]] m. [[Kauno konservatorija]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
▲'''Antanas Budriūnas''' ([[1902]]  m. [[rugsėjo 20]] d. [[Pabiržė]]je, [[Biržų apskritis]]  – [[1966]]  m. [[spalio 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])  – [[Lietuva|Lietuvos]] vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. <ref>{{VLE|III|- 563|[[Adeodatas Tauragis]]|Antanas Budriūnas}}</ref>
 
== Biografija ==
Iš pradžių lankėLankė slaptą [[DaudžgiriaiDaudžgirių dvaras|Daudžgirių dvaro]] dvaro mokyklą, o vietos vargonininkas mokė muzikos. [[1919]]–[[1921]]  m. vargonininkavo ir vadovavo mėgėjų chorams Pabiržėje[[Pabiržė]]je ir [[Smilgiai (Biržai)|Smilgiuose]] (Biržų raj.). [[1922]]–[[1938]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] ir [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]] mokėsi dainuoti (dėst. [[Aleksandras Kutkus]]), skambinti fortepijonu (dėst. [[Lidija Dauguvietytė]] ir [[Balys Dvarionas]]), kompozicijos (dėst. [[Juozas Gruodis]]), choro dirigavimo (dėst. [[Julius Štarka]] ir [[Nikodemas Martinonis]]).
 
[[1928]]  m. pašauktas į karinę tarnybą [[Kaunas|Kaune]], vadovavo karių chorui, vargonininkavo [[Kauno soborasŠv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Kauno Įgulos bažnyčioje]]. Tęsdamas studijas, dainavo „Dainos“ draugijos chore, buvo [[Dotnuva|Dotnuvos]] [[LŽŪA|žemės ūkio akademijos]] muzikos instruktorius ir mišriojo choro vadovas ([[1926]]–[[1937]]  m.). Studentų choras su pasisekimu koncertavo [[Stokholmas|Stokholme]], dalyvavo [[1933]]  m. 2-ojoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dainų šventėje. Taip pat buvo Dotnuvos akademijos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas. 1938–[[1940]]  m. vadovavo Kauno studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] chorui, su kuriuo koncertavo [[Tartu]], [[Talinas|Taline]] ir [[Ryga|Rygoje]].▼
[[1922]]–[[1938]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] ir [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]] mokėsi dainuoti (dėst. [[Aleksandras Kutkus]]), skambinti fortepijonu (dėst. [[Lidija Dauguvietytė]] ir [[Balys Dvarionas]]), kompozicijos (dėst. [[Juozas Gruodis]]), choro dirigavimo (dėst. [[Julius Štarka]] ir [[Nikodemas Martinonis]]).
 
[[1931]] m. su broliais Motiejum ir Bronium pradėjo leisti žurnalą [[Muzikos barai (Kaunas)|„Muzikos barai“]] (1931–1933 m. finansavo jo leidybą), buvo redakcinės komisijos narys, paskelbė daug straipsnių – 15-oje žurnalo numerių išspausdinta pirmoji Lietuvoje „Muzikos istorija“. Aktyviai dalyvavo [[Lietuvos muzikų draugija|Lietuvos muzikų draugijos]] veikloje, buvo valdybos narys, antrasis sekretorius ir iždininkas, pučiamųjų orkestrų instruktorius. [[1932]]  m. inicijavo pirmąjį Lietuvoje tipografinį natų spausdinimą S. Movšovičiaus spaustuvėje [[Kėdainiai|Kėdainiuose]].▼
▲[[1928]] m. pašauktas į karinę tarnybą [[Kaunas|Kaune]], vadovavo karių chorui, vargonininkavo [[Kauno soboras|Kauno Įgulos bažnyčioje]]. Tęsdamas studijas, dainavo „Dainos“ draugijos chore, buvo [[Dotnuva|Dotnuvos]] [[LŽŪA|žemės ūkio akademijos]] muzikos instruktorius ir mišriojo choro vadovas ([[1926]]–[[1937]] m.). Studentų choras su pasisekimu koncertavo [[Stokholmas|Stokholme]], dalyvavo [[1933]] m. 2-ojoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dainų šventėje. Taip pat buvo Dotnuvos akademijos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas. 1938–[[1940]] m. vadovavo Kauno studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] chorui, su kuriuo koncertavo [[Tartu]], [[Talinas|Taline]] ir [[Ryga|Rygoje]].
 
1937–[[1942]]  m. dėstė muziką Kauno gimnazijose. ir1940–1942 m. dirbo konservatorijoje, 1940–[[1941]]  m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1942–[[1948]]  m. Dotnuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, mišriojo choro vadovas ir vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, [[1946]]  m. respublikinės [[dainų šventė]]s varžybose pelnė trečiąją vietą.▼
Su broliais Motiejum ir Bronium [[1931]] m. pradėjo leisti žurnalą „[[Muzikos barai]]“ (1931–1933 m. finansavo jo leidybą), buvo redakcinės komisijos narys, paskelbė daug straipsnių – 15-oje žurnalo numerių išspausdinta pirmoji Lietuvoje „Muzikos istorija“.
 
Pirmaisiais pokario metais1946–[[1949]] m. dėstė Kauno konservatorijoje, o nuo [[1949]]  m. iki mirties  – [[Lietuvos valstybinė konservatorijaLVK|Lietuvos valstybinėjeLSSR konservatorijoje]] Vilniuje. 1949–[[1950]]  m. Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, [[1951]]–[[1961]]  m. Operinio parengimo katedros vedėjas, [[1959]]–1961  m. direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, [[1962]]–[[1964]]  m. Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo 1951  m. [[docentas]], nuo [[1965]]  m. [[profesorius]]. [[1957]]–1959 m. dėstė ir [[VPU|Vilniaus pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. 1961 m. įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo pakelti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojų-chorvedžių, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.▼
▲Aktyviai dalyvavo [[Lietuvos muzikų draugija|Lietuvos muzikų draugijos]] veikloje, buvo valdybos narys, antrasis sekretorius ir iždininkas, pučiamųjų orkestrų instruktorius. [[1932]] m. inicijavo pirmąjį Lietuvoje tipografinį natų spausdinimą S. Movšovičiaus spaustuvėje [[Kėdainiai|Kėdainiuose]].
 
A. Budriūnas buvo tarpukario Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas, 1964  m. I-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys. [[1955]]<ref>Boleslovas mZubrickas. suteiktas[[Pasaulio nusipelniusiolietuvių artisto,chorvedžiai]]: 1962enciklopedinis mžinynas.  – liaudies artisto garbėsVilnius, vardas1999.</ref>▼
▲1937–[[1942]] m. dėstė muziką Kauno gimnazijose ir dirbo konservatorijoje, 1940–[[1941]] m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1942–[[1948]] m. Dotnuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, mišriojo choro vadovas ir vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, [[1946]] m. respublikinės [[dainų šventė]]s varžybose pelnė trečiąją vietą.
 
Broliai [[Motiejus Budriūnas]] (1898–1969) ir [[Bronius Budriūnas]] (1909–1994). Kompozitorius išaugino du sūnus: Algimantas Budriūnas  – inžinierius, [[Aloyzas Ramunis Budriūnas ]] – miškininkasbotanikas, gamtos mokslų daktaras.▼
▲Pirmaisiais pokario metais dėstė Kauno konservatorijoje, o nuo [[1949]] m. iki mirties – [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] Vilniuje. 1949–[[1950]] m. Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, [[1951]]–[[1961]] m. Operinio parengimo katedros vedėjas, [[1959]]–1961 m. direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, [[1962]]–[[1964]] m. Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo 1951 m. [[docentas]], nuo [[1965]] m. [[profesorius]].
 
[[1957]]–1959 m. dėstė ir [[VPU|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. 1961 m. įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo pakelti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojų-chorvedžių, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
 
▲A. Budriūnas buvo tarpukario Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas, 1964 m. I-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, [[Lietuvos kompozitorių sąjunga|Lietuvos kompozitorių sąjungos]] narys. [[1955]] m. suteiktas nusipelniusio artisto, 1962 m. – liaudies artisto garbės vardas.
 
▲Kompozitorius išaugino du sūnus: Algimantas Budriūnas – inžinierius, Ramunis Budriūnas – miškininkas, gamtos mokslų daktaras.
 
== Kūryba ==
Parašė straipsnių choro meno interpretavimo klausimais ir chorų koncertų recenzijų, muzikos vadovėlį bendrojo lavinimo mokyklos VIII klasei ([[1960]]  m.). Sukūrė vokalinių ir instrumentinių kūrinių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams, parašė keletą giesmių.
 
Minėtinos sudėtingesnės dainos mišriajam chorui: „Jau išskrenda paukščiai klajūnai“, „Ruduo“, „Vilnius“, „Parugy“, „Nuo aukšto kalno“, giesmė „Ei, kelkitės“. Populiarios buvo dainos moterų chorui: „Našlaitėlės naktis“, „Nemunas“, „Rytmečio žemė“, „Koks ten lengvas poilsėlis“, „Geltieji lineliai“, „Nuo aukšto kalno“. Vyrų chorui: „Lopšinė“, „Žvejai“ ir baladė „Vyrų dalia“.
 
Vaikų chorai pamėgo jo dainas „Rudenėlis“, „Ąžuoliukai“, „Išeik, tėveli, žalian sodelin“, „Riedėkit, gintarėliai“ ir kt. Parašė dainelių ir patiems mažiesiems dainininkams: „Žemuogėlės, „Neužmirštuolės“, „Keturi“, „Pirmasis dantukas“ ir kt. <ref>Boleslovas Zubrickas. {{TLE|1|295|[[PasaulioAdeodatas lietuvių chorvedžiaiTauragis]]: enciklopedinis žinynas.}}</ref> Vilnius,<ref>{{VLE|III|563|Adeodatas 1999.Tauragis}}</ref>
 
== LiteratūraĮvertinimas ==
* [[1955]] m. LSSR nusipelnęs artistas
* [[Stasys Yla (1913)|Stasys Yla]]. Antanas Budriūnas. – Vilnius, 1974 m.
* [[1962]] m. [[LSSR liaudies artistas]]
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Literatūra ==
* Antanas Budriūnas: straipsniai, amžininkų atsiminimai / [[Stasys Yla (1913)|Stasys Yla]]. – Vilnius: Vaga, 1974. – 271 p.: iliustr.
* Muzikai broliai Budriūnai: gyvenimo vingiai, kūryba, kultūrinė visuomeninė veikla / [[Lina Dumbliauskaitė]]. – Vilnius, 2011. – 432 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-198-9
 
{{DEFAULTSORT:Budriūnas, Antanas}}
eilutė 39 ⟶ 67:
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]]
[[Kategorija:Lietuvos vargonininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]]
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Budriūnas"