Girnikų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
coord tiksl
Eilutė 17:
}}
 
'''Šikšto kalnas''' (arba '''Girnikų piliakalnis''', '''Šventkalnis''')  – 183,1  m aukščio virš jūros lygio kalnas arba [[piliakalnis]] [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajone]], [[Bubių seniūnija|Bubių seniūnijoje]], 22  km į pietvakarius nuo [[Šiauliai|Šiaulių]], 4  km į šiaurę nuo [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]], 1  km į šiaurės vakarus nuo [[Girnikai (Šiauliai)|Girnikų]]. Pietinėje kalno papėdėje iškastas [[Ventos–Dubysos kanalas]].
 
[[Vaizdas:Girnikai10.jpg|thumb|left|Rodyklė į Girnikų kalną]]
 
Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus [[smėlis|smėlio]] ir užbėręs ant nukautųjų. Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140  m. aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio.
 
Nuo kalno matosi [[Šatrija|Šatrijos kalnas]] (Pašatrijos piliakalnis, [[Telšių rajono savivaldybė|Telšių raj]].), [[Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai)|Kalniškių piliakalnis]] ([[Kelmės rajonas|Kelmės raj]]., [[Užvenčio seniūnija]]) bei kiti kalnai, tačiau matomumą riboja užaugusios pušys. Kalno šiaurinėje papėdėje tyvuliuoja Bulėnų ežeras.
Eilutė 28:
[[Vaizdas:Girninkupiliakalnis.jpg|thumb|left|[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] vokiečių karių kapinės kalno papėdėje]]
 
[[1905]]  m. [[balandžio 24]] d., minint metines, kai buvo panaikintas [[spaudos draudimas]], kunigo J. Vizbaro iniciatyva ant kalno pastatytas paminklas. Paminklo statybą rėmė grafas Pliateris, grafienė organizavo aikštelės sutvarkymą, buvo pastatyti suoliukai, kad galima būtų gėrėtis apylinkių panorama, nes kalnas tada dar nebuvo apaugęs mišku. Paminklą pašventino kunigas [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], iškilmėse dalyvavo rašytojas [[Jonas Biliūnas]], dailininkas [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] ir kiti visuomenės veikėjai. Paminklas neišliko, tačiau [[1990]]  m. [[Romuva|Romuvos]] bendrija pastatė naują kryžių. Šalia jo stovi paminklinis stulpas „Varpinė“ (skulptorius [[Vitalijus Lukošaitis]]). Ant kalno arba prie jo net ir sovietiniais laikais būdavo švenčiamos [[Rasos]].
 
Kasmet, [[rugsėjo 21]] d., kai [[1236]]  m. įvyko [[Saulės mūšis]], ant kalno uždegamos Baltų vienybės ugnys  – laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais.
 
Prie kalno [[1915]]  m. vyko nuožmūs mūšiai. Kritę apie 240 vokiečių karių palaidoti šiaurinėje prieškalnėje.
 
== Legendos ==
 
Pasakojama, kad piliakalnį supylęs milžinas Kuršis, eidamas iš [[Kuršėnai|Kuršėnų]] pas savo motiną į [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnus]]. Pakeliui į klumpes pribyrėję smėlio. Tad sustojęs milžinas ir iškratęs klumpę  – taip ir atsirado kalnas...kalnas…
 
{{ltunavigacija|3