Mitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.173.142 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (88.222.26.61 keitimas) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
[[File:Gustave Moreau 006.jpg|thumb|right|''[[Prometėjas]]'' (1868 m.) [[Gustave Moreau]]]]
'''Mitas''' ({{gr|μύθος}}
Mitų vystymasis ir jų [[transformacija]] į
== Mito sąvoka ==
Mitų esmė suprantama kaip [[religija|religinė
Mituose pasakojama apie [[dievas|dievus]], [[pusdievis|pusdievius]], jų kilmę, žygdarbius, ir tarpusavio santykius, gerąsias ir blogąsias [[dvasia]]s. Mitai dėsto pirmapradę istoriją, aiškina [[kosmologija (mitologija)|pasaulio ir žmogaus atsiradimą]], [[gimimas|gimimą]] ir [[mirtis|mirties]] paslaptis, [[moralė|moralines]] vertybes.
Eilutė 20:
Įvairiais laikotarpiais į mitą buvo žvelgiama skirtingai ir kuriamos įvairios mitų koncepcijos. Dar antikoje susiformavo trys požiūriai:
# Mitai yra poetų kūrybos rezultatai. Tokios teorijos laikėsi [[Herodotas]], teigdamas: „Homeras ir Hesiodas […] sukūrė helenų teogoniją, davė dievams vardus ir epitetus, paskirstė jiems garbingas vietas, užsiėmimus ir nusakė jų išvaizdą.“
# Mitas yra gamtos ir moralės reiškinių [[alegorija]] ir [[simbolis]]. Taip mitus suvokė kai kurie filosofai ([[Demokritas]], [[Ksenofanas]], [[Empedoklis]], [[Anaksagoras]]). Vieni iš jų teigė, kad [[Dzeusas]] yra dangaus, [[Poseidonas]] – jūros, [[Hadas]] – žemės, [[Hera]] – oro alegorija (abstrakti sąvoka, išreikšta konkrečiu vaizdu), tuo tarpu kiti aiškino, kad dievai abstraktūs įvairių galių pasireiškimo simboliai.
# Mitas yra ne dievų, o vėliau sudievintų žmonių istorija. Taip tvirtino [[Euhemeras]] iš Mesenės, remdamasis [[Hekatajas|Hekatajo Miletiečio]] ir Kritijo idėjomis. Euhemeras parašė veikalą apie savo kelionę į Rytus ir ten rastą utopinę salą, kurioje kadaise karaliavo [[Kronas]] ir Dzeusas. Po mirties šie valdovai imti garbinti kaip dievai. Aiškinimas, kai mitas traktuojamas tik kaip žmonių fantazijos praturtintas ir pasikeitęs perduodant iš kartos į kartą istorinių įvykių atsiminimas, dabar vadinamas euhemerizmu.
Šios trys mito koncepcijos išsilaikė iki naujųjų laikų, o XX amžiuje atsirado daugiau teorijų,
== Mitų skirstymas ==
Eilutė 43:
Mitologinis modelis neatitinka tikrovės, tačiau to nepakanka. Mitologinio modelio nesistengiama tikrinti kritiniais [[eksperimentas|eksperimentais]], juo tikima savaime. Patikrinus ir įsitikinus, kad modelis neatitinka tikrovės, jis yra atmetamas. Kol gana ilgą laikotarpį juo tikėjo be [[verifikacija|verifikacijos]], tai buvo gyvasis mitologinis modelis, o po atmetimo jis tapo mirusiu mitologiniu modeliu.
Gali būti ir atvirkštinis variantas. Po verifikacijos, kai modelis buvo atmestas, juo tikima ir toliau, daliai žmonių jis vis vien atrodo teisingas. Šioje situacijoje modelis, kuriuo nenusiviliama, virsta ''mitologizuotu modeliu''.
Bet koks modelis, kuriuo tikima be įrodymų, siejamas su mitologija. Jei dalis žmonių įtiki moksline hipoteze ir nebereikalauja įrodymų, tokia hipotezė mitologizuojama. Šių žmonių atžvilgiu hipotezė tampa gyvuoju mitu.
Eilutė 56:
* Tapatumo principas – tikėjimas, kad mitas parodo žmogų supantį ir įtakojantį pasaulį. Tuo atveju mitas yra tikroji tiesa apie pasaulį, todėl juo privalu remtis.
Anot J. Nejolovo, „''absoliutaus tikėjimo principas – pirmoji gyvojo mito egzistavimo sąlyga.''
''Antrasis principas – tapatumo principas <…> mitologinio pasaulio universalus [[dėsnis]] – viskas panašus į visus.''“ ir „''mitas – visa tai, kuo žmogus aklai tiki ir su kuo jis save sutapatina.''“ Savęs sutapatinimas rodo, kad mito sąvoką galima taikyti tik globalioms hipotezėms ir hipotezėms apie artimiausią žmogaus aplinką.
Mitologizuojamos tik tos hipotezės, kurios kažkuo patraukia eilinį žmogų, dėl to galbūt galima praplėsti mito apibrėžimo sritį iki bet kokių hipotezių, tenkinančių absoliutų
=== Naujasis mitas ===
Tai naujai susidaręs (sukurtas) mitas. Dažniausiai savo kilme jis nėra susijęs su senoviniais mitais, tačiau tenkina mito kriterijus: absoliutus tikėjimas ir tapatumas.
Šiuolaikinėje meno [[kritika|kritikoje]] naujaisiais mitais dažnai laikoma populiariųjų [[rašytojas|rašytojų]] kūryba. Tai nesutampa su Nejolovo kelta gyvojo mito idėja ir yra menamos tikrovės ir gyvojo mito painiojimas.
M. Steblin-Kaminskij ([[1976]]) rašė, kad žodis „mitas“ tapo tiesiog madingas ir „''vartojamas kaip priemonė, suteikianti [[elegancija|elegantiškumo]] kūrėjo stiliui…''“, „''viską pasaulyje galima pavadinti mitu''“.
| |||